Leita ķ fréttum mbl.is
Embla

Fęrsluflokkur: Umhverfismįl

Parķsarsamkomulagiš og nż nįlgun varšandi hnattręna hlżnun.

Nįttśruverndarsinninn Björn Lomborg segir aš Parķsarsamkomulagiš ķ loftslagsmįlum sem Trump hafnaši ķ gęr sé grķšarlega kostnašarsamt og hafi litla žżšingu varšandi hnattręna hlżnun.

Lomborg segir, aš žrįtt fyrir yfirlżsingar žjóšarleištoga nś um aš standa vörš um Parķsarsamkomulagiš og fordęming į afstöšu Trump, žį muni žeir žurfa aš horfast ķ augu viš óhrekjanlegar stašreyndir varšandi žaš.

Ķ fyrsta lagi er Parķsarsamkomulagiš dżrasta fjölžjóšasamžykkt sem hefur veriš gerš. Kostnašurinn frį 2030 muni nema milli 1 og 2 trilljón dollara į įri, segir Lomborg.

Skv. sįttmįlunum į aš greiša žróunarrķkjum  į milli 800 milljarša og 1.6 trilljón dollara į įri. Hętt er viš aš Angela Merkel, Macron og Trudeau sśpi hveljur žegar žau žurfa aš taka žann kostnaš inn ķ fjįrlög landa, sem ķ dag safna rķkisskuldum sem kynslóšum framtķšarinnar er ętlaš aš borga.

Ķ öšru lagi segir Lomborg aš Parķsarsamkomulagiš hafi mjög lķtil įhrif į hlżnun ķ heiminum og mišaš viš sjónarmiš talsmanna hnattręnnar hlżnunar af mannavöldum, žį muni heimurinn ekki nį nema um 1% af naušsynlegum samdrętti kolefnalosunar til aš koma ķ veg fyrir aš hlżnun jaršar frį žvķ sem nś er verši um 1.5 til 2 grįšur. Žaš žżšir aš 99% af vandamįlinu veršur įfram til stašar hvaš sem Parķsarsįttmįlanum lķšur.

Ķ žrišja lagi er gręn orka ekki til stašar til aš taka viš af jaršefnaeldsneyti. Umręšan sé öll į bjartsżnisgrunnni, en gręn orka sé dżr valkostur og vęri ekki til stašar ef ekki kęmu til grķšarlegir styrkir og hįtt orkuverš. Spįnn eyddi um 1% af žjóšarframleišslu ķ endurnżjanlega orku, meira en til ęšri menntunar. Žegar žeir drógu śr styrknum var ekki grundvöllur fyrir starfrękslu stęrsta meginhluta vindorkuvera ķ landinu.

Žrįtt fyrir aš hafa eytt grķšarlegum fjįrhęšum ķ styrki til aš auka endurnżjanlega orku og byggja gręn orkuver žį e vindorka um 0.5% af heildarorkunotkun og sólarorka um 0.1%. Žrem tilljónum dollara į aš eyša skv. Parķsarsamkomulaginu til stušnings endurnżjanlegrar orku til 2040, en žį mundi sólarorka nema um 1% og vindorka um 1.9% af orkužörf heimsins. Mikill kostnašur og lķtill įrangur žaš.

Mišaš viš žęr stašreyndir sem Lomborg bendir į žį er naušsynlegt aš hugsa mįliš upp į nżtt. Parķsarsamkomulagiš mun hrynja og hefši gert žaš hvaš sem lķšur afstöšu Trump af žvķ aš žaš kostar žvķlķkar ógnarfjįrhęšir og hefur sįralitla eša enga žżšingu varšandi hnattręna hlżnun og byggir ekki vistvęna orkugjafa af neinu viti.

En hvaš į žį aš gera? Į brotthvarf frį Parķsarsamkomulaginu aš žżša aš engin geri neitt og žjóšir heims skeyti engu um mengun eša eyšingu hrįefna? Er einhver sem vill žaš? Alla vega ekki sį sem žetta ritar.

Hvaš sem lķšur fordęmingu leištoga heimsins į afstöšu Trump, žį vęri e.t.v. įstęša til aš hugsa mįliš upp į nżtt og leita leiša til aš nį betri įrangri gegn mengun og sóun ķ heiminum meš minni kostnaši fyrir neytendur og verkafólk, en Parķsarsamkomulagiš gerir rįš fyrir.

Hvernig vęri aš auka grķšarlega rannsóknir og žróun į vistvęnni og gręnni orku til aš hśn geti raunverulega tekiš viš ķ einhverjum marktękum męli af jaršefnaeldsneyti.

Į sķšustu įrum eftir aš sósķalķsk hugsun og sósķalskar lausnir, heltóku stjórnmįlamenn Vesturlanda ķ framhaldi af hruni sósķalismans įriš 1989, žį hefur öll įherslan varšandi barįttu gegn hnattręnni hlżnun og mengun byggst į aukinni skattpķningu fólksins og stjórnmįlamenn hafa sķšan eytt grķšarlegum fjįrhęšum ķ gęluverkefni, sem litlu eša engu hafa skilaš. Ķ staš žeirrar sóķalķsku hugsunar og śrręša veršur aš leggja įherslu į žaš hvaš viš sem einstaklingar getum lagt aš mörkum og viljum leggja aš mörkum.

Hvernig vęri aš fólk ķhugaši rafbķlavęšingu ķ grķšarlega auknum męli. Ef umhverfisrįšherra vildi gera eitthvaš raunverulegt žį mundi hśn gera samning viš ON um byggingu hrašhlešslustöšva meš um 50. km. millibili į žjóšvegi 1 til aš byrja meš og léti okkur rafbķlaeigendur borga sannvirši fyrir notkun vega og orku frį ON. Viš eigum ekki aš fį žetta ókeypis. Žį mundum viš neytendur taka žįtt ķ og borga framkvęmd vistvęnna orkustöšva og stušla ķ lešinni aš žvķ aš minnka notkun jaršefnaeldsneytis.

Hvernig vęri aš Neytendasamtökin žegar žau komast śt śr innbyršisįtökum og stjórnvöld gengjust fyrir herferš mešal neytenda til aš vera įbyrgir neytendur, hafna umbśša- og plastsamfélaginu. Taka žarf upp góša fręšslu um hvaša viš getum sem einstaklingar gert til aš vernda vistkerfi okkar og draga śr mengun sem mest viš getum.

Af hverju bjóša ķslensk stjórnvöld ekki fjįrfestum aš fjįrfesta ķ rannsóknum į vistvęnni orku. Viš bśum nś žegar yfir grķšarlegri žekkingu hvaš žaš varšar og getum meš žvķ aš sinna rannsóknum og ašstoš viš ašrar žjóšir ķ žeim efnum lagt mikiš aš mörkum til heimsins alls. Af hverju ekki nįlagast višfangsefniš jįkvętt ķ anda John Lennon og segja žaš eru ekki vandamįl bara lausnir.

Aš standa vörš um nįttśruna og vinna aš žvķ aš dregiš verši śr mengun ž.m.t.notkun kolefna og jaršefnaeldsneytis er įbyrg afstaša, en žaš veršur aš nįlgast žį hluti meš žeim hętti aš žaš hafi raunveruleg įhrif og sé ekki framkvęmt meš žeim hętti aš fęra trilljónir eftir trilljónir króna frį vinnandi fólki til kommissara Evrópusambandsins og SŽ og fyrirtękja sem žeim eru žóknanleg og fį ķ dag milljarša ķ styrki og grķšarlegan įgóša meš sölu lotslagskvóta allt į kostnaš skattgreišenda. Žaš er eitt dęmi um žaš žegar stórkapķtališ og afturhaldiš nęr sameiginlegri lausn meš sósķalistunum allt į kostnaš einstaklingsframtaksins og almennings sem og framtķšarinnar.

Įkvöršun Trump gerir žaš naušsynlegt hvort sem "įbyrgum stjórnmįlamönnum" lķkar žaš betur eša verr, aš hugsa žessi mįl upp į nżtt žannig aš nį megi meiri og betri įrangri meš minni kostnaši fyrir almenning. Annaš gengur ekki.  

Žaš er lķka mįl til komiš aš hugsa fyrst og fremst um aš vinna gegn mengun og sóun ķ staš žess aš eltast viš vķsindalegar draugasögur og lausnir glįmskyggnrar stjórnmįlaelķtu.


Hlżnun ķ Noršurhöfum- Hvaša hlżnun?

Ķ dag tóku nokkrir ķslenskir vķsindamenn bakföll yfir hlżnun hafsins į Noršurslóšum og fręddu okkur um žį miklu vį sem okkur stafar af hlżnun af mannavöldum.

Įriš 2016 var męlt sem heitasta įriš frį žvķ aš męlingar hófust og ķ fyrravetur var okkur sagt aš ķsinn ķ noršurhöfum vęri minni en nokkru sinni fyrr og BBC fréttastofan sagši aš vegna žess aš ķsinn ķ Noršurhöfum vęri aš hverfa hefši oršiš versta loftmengun ķ Peking höfušborg Kķna.

Ķ upphafi maķ mįnašar į žessu įri kom annaš ķ ljós. Danska vešurfręšistofnunin upplżsti aš frį žvķ ķ desember s.l.hafi hitinn ķ Noršurhöfum veriš mķnus 20 grįšur og ķsinn jafn žykkur og fyrir 13 įrum. Ķshella Gręnlandi óx hrašar aš ummįli en gerst hefur ķ mörg undanfarin įr. Žessar stašreyndir viršast alveg hafa fariš framhjį hinu ķslenska vķsindateymi hlżindafólks.

Įriš 2016 var heitasta įriš vegna žess aš vešurfyrirbrigšiš El Nino var sérstaklega sterkt en gervitunglamęlingar sżna nś aš hitinn hefur lękkaš verulega alveg eins og geršist fyrir 17 įrum sķšan eftir įlķka sterkan El Nino įriš 1998 sem žį var heitasta įriš sem męlst hafši og įlķka heitt og įriš 2016.

Žetta žżšir aš hitastig jaršar hefur ekki hękkaš neitt ķ 19 įr. En vķsindamennirnir sem belgja sig śt ķ fjölmišlum og krefjast meiri peninga frį skattgreišendum vegna žeirrar hęttu sem stešji aš okkur segja ekki frį žessu og fjölmišlamennirnir gleypa frekar viš helvķtis- og ógnarspįm en raunveruleikanum og foršast aš kynna sér mįliš til hlķtar.

(Heimildir: Daily Telegraph- frétt 7.5.2017 "Another Arctic ice panic over as world temperatures plummet:Daily Telegraph reporters;

Paul Homewood blogg: Notalotofpeopleknowthat.)

 

 

 


Gróšurmagn ķ Afrķku eykst- Hvaš varš um gróšureyšingu vegna hlżnunar?

Į fréttamišlinum Eyjunni ķ dag er frétt um rannsókn sem gerš var į gróšurmagni ķ Afrķku. Ķ ljós kom aš žrįtt fyrir įgang manna og fleiri meinvętta į gróšurinn, žį hefur hann samt aukist verulega aš magni til ķ įlfunni.

Žetta gerist og žrįtt fyrir bölvaldinn hnattręna hlżnun af mannavöldum. Samkvęmt žeirri kenningu og fréttum įróšurspresta hlżnunarinnar žį eru stórkostleg vandamįl ķ Afrķku vegna hnattręnnar hlżnunar, žurkar, gróšureyšing og afleišingin landflótti og hungur.

Samkvęmt žessari nżju könnun žį eru stašreyndir allt ašrar. Gróšurmagn ķ įlfunni eykst og žaš er m.a. vegna aukinnar rigningar. Martin Brand hjį Kaupmannahafnarhįskóla sem stjórnaši rannsókninni sem tekur til 20 sķšustu įra segir aš žar sem gróšureyšing hafi oršiš ķ įlfunni sé fyrst og fremst um aš kenna įgangi manna.

Žetta hljóta aš vera vįleg tķšindi fyrir trśarbragšahópinn sem vill leggja milljarša skatta į borgaranna meš umhverfisrįšherra Bjartrar framtķšar ķ broddi fylkingar til aš žjóna hinni pólitķsku vešurfręši.

Er ekki kominn tķmi til aš stoppa žessa vitleysu?


100 mįnušurnir sem lišu įfallalaust

Įriš 2016 er heitasta įr į jöršinni ķ meir en 100 žśsund įr vegna loftslagsbreytinga, sagši ķ frétt vinstra blašsins Guardian ķ sķšustu viku.  Vķsaš var til upplżsinga "sérfręšingsins" James Hansen eins helsta barįttumanns um loftslagshlżnun af mannavöldum. Žetta er raunar alrangt žar sem loftslag var hlżrra į jöršinni fyrir um 1000 įrum eša žegar Ķsland byggšist og er žvķ mišur ekki eins hlżtt og žį.

Hansen og annaš ofsatrśarfólk į hnattręna hlżnun af mannavöldum halda žvķ fram aš finna verši leišir til aš koma koltvķsżringi burt śr andrśmsloftinu en įętlašur kostnašur viš žaš eru 570 trilljónir dollara eša sem samsvarar sjöįra heimsframleišslu. Žaš žżšir um 9 milljón króna kostnaš į hvert mannsbarn ķ heiminum.

Hansen og nótar hans hafa spįš žvķ allt frį įrinu 1988 aš hlżnun vęri óumflżjanleg ef ekki yrši hętt aš brenna jaršefnaeldsneyti og losa koltvķsżring śt ķ andrśmsloftiš. Žeir hafa ķtrekaš fullyrt aš ķshella į pólunum mundi brįšna, sjįvarborš mundi hękka, žurkar yršu stórkostlegt vandamįl og hvirfilbylir yršu sterkari og tķšari. Allt hefur žetta reynst rangt.

Fyrir 8 įrum byrjaši vinstra blašiš Guardian barįttu fyrir aš bjarga jöršinni og hélt žvķ fram aš ašeins vęru eftir 100 mįnušir til žess annars yrši óbętanlegur skaši af loftslagsbreytingum óafturkallanlegur ķshella pólana mundi brįšna, sjįvarborš mundi hękka verulega, hvirfilbylum mundi fjölga og styrkur žeirra aukast og žurkar yršu stöšugt fleiri og alvarlegri.

Nś eru žessir hundraš mįnušir lišnir og ekkert af žessu hefur gengiš eftir og hvaš sem lķšur upphrópunum um heitustu įr ķ sögunni žį hefur hitastig ekki hękkaš į jöršinni sķšustu įtjįn įr og žar veršur aš skoša aš įriš 2016 er undir įhrifum frį fyrirbrigšinu El Nino.

Pólar ķshellan er um žaš bil sś sama og žegar męlingar hófust įriš 1979. Varla er hęgt aš merkja hękkun sjįlvarboršs ķ um žaš bil heila öld. Engin breyting hefur oršiš varšandi styrk eša tķšni hvirfilbyla. Alvarlegir žurkar eftir 1950 til dagsins ķ dag eru einnig fįtķšari.

Raunar hefur eitt breyst undanfarin įr e.t.v. vegna aukins koltvķsżrings ķ andrśmsloftinu. Jöršin er gręnni og jaršargróši er miklu meiri en įšur.

Žrįtt fyrir žessar stašreyndir hefur stjórnmįlaelķtan įkvešiš aš leggja žungar byršar į fólk og atvinnulķf sem birtist m.a. ķ hękkušu orkuverši og įlögum į atvinnulķf sem bitnar į endanum į neytendum. En į sama tķma taka Kķnverjar og Indverjar žįtt ķ allri vitleysunni og skrifa undir samninga en lįta sér ekki detta ķ hug aš fara eftir žvķ og auka žvķ mišur sem aldrei fyrir losun koltvķsżrings.

Helvķtisspįrnar hafa ekki gengiš eftir en viš žurfum óhįš žvķ aš ganga vel um og gęta fjöreggsins okkar jaršarinnar og skila henni til komandi kynslóša betri en viš tókum viš. Žaš žżšir ekki aš viš eigum aš dansa eftir flautu falsspįmanna hnattręnnar hlżnunar.

(Upplżsingar aš mestu śr ritstjórnargrein Daily Telegraph9.10.2016)


500 žśsund deyja įrlega śr malarķu og įbyrgš umhverfisverndarsinna.

Ķ frétt Daily Telegraph 2. jśnķ kom fram aš įrlega deyja 500.000 einstaklingar vegna malarķu. Į tveggja mķnśtna fresti deyr barn śr malarķu. Hér er į feršinni mannlegur harmleikur vegna įhrifa öfga umhverfisverndarsinna.

 Verulegur įrangur hafši nįšist ķ barįttunni gegn malarķu fram į įttunda įratug sķšustu aldar. Žį var eiturefniš DDT bannaš vegna įróšurs og įhrifa öfga umhverfisverndarsinna.

DDT bjargaši uppskeru, skógum,nytjadżrum og fólki. Įriš 1970 taldi stofnunin: U.S National Academy of Science:, aš DDT hefši bjargaš meir en 500 milljón mannslķfum. Żmsir žar į mešal vķsindamenn halda žvķ fram aš DDT sé ekki skašlegt fyrir umhverfiš og ętti ekki aš banna.

Į Sri Lanka voru įriš 1948 voru tęplega 3 milljónir sem smitušumst af malarķu og um 8 žśsund daušsföll į įri. Meš notkun DDT žį  nįšist sį įrangur įriš 1963 aš ašeins 17 voru smitašir af malarķu og ekkert daušsfall. Eftir aš DDT var bannaš fjölgaši malarķusmitum į Sri Lanka ķ 2.5 milljónir nokkrum įrum sķšar.

Hundrušir žśsunda dóu ķ Afrķku eftir aš DDT var bannaš. Ķ Sušur Amerķku gekk vel aš rįša viš malarķu žar sem DDT var notaš.

Kostnašurinn viš aš śša hśs meš DDT kostar um 300 krónur į įri. Önnur efni kosta margfalt meira og eru ekki eins įhrifarķk.

Rķk lönd sem eiga ekki viš ógn malarķunar aš glķma hóta fįtękum löndum refsiašgeršum ef žau nota DDT. 

Žjóškirkjan, ašrar kirkjudeildir og annaš velmeinandi fólk, sem er annt um fįtękt fólk, ętti aš taka höndum saman um aš vinna bug į malarķunni og nota įhrifarķkusta efniš sem viš eigum kost į til aš koma ķ veg  fyrir aš hundrušir žśsunda deyi įrlega.

Vęri žaš ekki veršugt og ķ raun skylduverkefni?

 


Er hnattręn hlżnun vond?

Ķ grein sem Björn Lomborg fyrrum forustumašur ķ Green Peace skrifaši fyrir nokkru, kemur fram aš jöršin er gręnni nś en nokkru sinni fyrr vegna aukins koltvķsżrings. Lomborg segir aš žaš ętti aš vera glešiefni, en trśbošar hnattręnnar hlżnunar geti ekki lyft umręšunni į žaš stig aš fjalla bęši um kosti og galla breytinga į hitastigi jaršar.

Lomborg bendir į aš fleira fólk deyr ķ heiminum śr kulda en śr hita. Hlżnun jaršar mundi žvķ leiša til fękkunar daušsfalla. Um 7% daušsfalla ķ heiminum er vegna kulda en um hįlft prósent deyr śr hita. Ķ Englandi og Wales deyja įrlega um 35 žśsund manns śr kulda en 1.500 śr hita og umtalsverš hlżnun mundi eingöngu draga śr heildarfjölda daušsfalla vegna vešurfars.

Lomborg bendir einnig į žaš aš gengju spįr žeirra eftir sem hafa gert hnattręna hlżnun af mannavöldum aš trśaratriši, žį mundu vandamįl vegna hlżnunar ekki skapa meiri vandamįl įriš 2070 mišaš viš óbreytta tękni en sem nęmi um 2% af framleišslu heimsins eša helmingi  žess tjóns sem alkahól kostar ķ dag.

En ķ dag gleyma menn öllum kostnašinum viš rįšstafanir sem rķkisstjórnir hafa gripiš til vegna trśrinnar į hnattręna hlżnun af mannavöldum sem Lomborg telur aš geti numiš allt aš 6% af framleišslu heimsins. Vindorkuver, sólarorkuver, lķfeldsneyti o.s.frv. sem allt er grķšarlega nišurgreitt og kostnašarsamt framleiša innan viš hįlft prósent af žeirri orku sem notuš er ķ dag. Mikill kostnašur įn nokkurs vitręns įrangurs. 

Skammsżni og vanžekking stjórnmįlamanna er sennilega kostnašarsamasti hluturinn varšandi meinta hnattręna hlżnun fyrir utan aš auka rķkisumsvif og kostnaš skattgreišenda og draga śr framleišslu. Žeir eru nefnilega fleiri hundar svartir en hundurinn prestsins.

 


Breytingar į stjórnarskrįnni

Samkomulag hefur nįšst ķ stjórnarskrįrnefnd um aš leggja fram įkvešnar breytingar į stjórnarskrįr lżšveldisins. Žaš er fagnašarefni og žannig į aš vinna aš breytingum į stjórnarskrį ķ žróušum lżšręšisrķkjum, aš nį sem vķštękastri sįtt um žann žjóšfélagssįttmįla sem stjórnarskrįin er og į aš vera.

Ekki hefur veriš greint frį žvķ nįkvęmlega hvaša tillögur stjórnarskrįrnefndin leggur til, en leiša mį lķkum aš žvķ aš samkomulag sé um ašferš til aš knżja fram žjóšaratkvęšagreišslu um mįl, aušlinda- og umhverfismįl.

Ašsśgsfólk aš stjórnarskrįnni nįši aš telja fyrrverandi rķkisstjórn og įkvešnum hópi žjóšarinnar trś um aš naušsyn vęri aš kollvarpa nśverandi stjórnarskrį og fékk hana til aš fara meš sér ķ ólįnsvegferš sem kostaši mikinn tķma og peninga og endaši ķ algjöru glóruleysi eins og svo margt annaš sem žau Jóhanna og Steingrķmur baukušu saman.  

Nś hillir undir aš skynsemin fįi aš rįša og vitsmunir og hęfi rįši för viš breytingar į stjórnarskrįnni, žannig aš breytingar verši į henni geršar til bóta, ķ samręmi viš višmiš og venjur ķ žróušum lżšręšisrķkjum eins og okkar.

 

 

 

 

 


Vér skķtseyši borgarinnar

Viš Margrét mķn erum ekki žurftarfrekustu eša subbulegustu kvikindi borgarinnar, og žį sérstaklega ekki hśn. Žar fyrir utan er mér skipaš aš gęta vel aš žvķ aš taka dagblöš, pappa og ašrar umbśšir śt fyrir sviga og koma žvķlķku skarni į gįmastöš Sorpu.

Samt sem įšur lendum viš ķtrekaš ķ žvķ aš sorptunnan fyllist. Žį veršur aš fara aukaferšir į gįmastöšina.

Žeir sem annast um sorphiršu hjį Reykjavķkurborg sżnist mér gera žaš af samvisku- og eljusemi, en žaš dugar ekki til. Reykjavķkurborg er aš spara og enn skal dregiš śr žjónustu viš öll skķtseyši žessarar borgar hverju nafni sem nefnast.

Sś var tķšin aš Reykjavķkurborg sótti allt sorp. Svo kom Sorpa ķ žįgu vistvęnnar sorphiršu og žį žurftu borgararnir aš sjį sjįlfir um aš henda sumu sem įšur var sett ķ sorptunnur.

Nś mį ekki tęma ruslatunnur nema žrisvar ķ mįnuši samkvęmt sérstakri įkvöršun borgarstjóra, sem segir žaš öldungis nóg fyrir hvert venjulegt skķtseyši ķ borginni. 

Vinur minn sagši mér aš hann hefši ekki komiš frį sér sorpi ķ sorplśgu fjölbżlishśssins sķns, en hann bżr į fyrstu hęš hśssins. Sorp hefši flętt upp aš lśgunni. Vinur minn sem er bęši rįšagóšur og ešalsnjall brį į žaš rįš aš fara ķ sorpgeymsluna, en varš žašan aš hverfa žar sem śt śr flóši žegar hann opnaši dyrnar og mįtti hann hafa sig allan viš aš geta lokaš žeim aftur.

Dagur borgarstjóri og hjörš hans segir aš stjórnmįl snśist um aš forgangsraša og žaš sé sżnu mikilvęgara aš žrengja götur ķ Reykjavķk og gera žęr illar yfirferšar, en hreinsa almśgasorp. Žau sé auk heldur mikilvęgara aš reka mannréttindaskrifstofu og kosta rįšgjöf fyrir innflytjendur en hreinsa skķtinn frį bornu og barnfęddu almśgafólki.

Į sama tķma auglżsir Reykjavķkurborg: "Borgarbśar fagna gręnni tunnu śr plasti." Žessi fagnašarbylgja fór framhjį mér. Hélt Dagur og félagar fagnašarsamkomu ķ tilefni gręnu tunnunar. Hverjir fögnuši, hvar og hvenęr?

Vinur minn ķ fjölbżlishśsinu,  sem kemst ekki einu sinni aš gręnu tunnunni er hins vegar ekki mikill fögnušur ķ huga žegar ólyktin frį sorpgeymslunni gerir ķbśš hans lķtt vistvęna žrįtt fyrir aš Dagur og félagar sjįi įstęšu til žess į sama tķma, aš fagna gręnu tunnunni.


Heilögu kżrnar

Sś var tķšin aš hvorki mįtti gagnrżna forseta lżšveldisins eša Hęstarétt. Žessar stofnanir og einstaklingar voru heilagar kżr ķ ķslensku samfélagi. Sem betur fer hefur žetta breyst enda geta hvorki ęšstu embęttismenn, stofnanir eša einstaklingar sem gefa sig ķ opinbera umręšu įtt žį kröfu aš njóta ęvarandi frišhelgi.

Björk Gušmundsdóttir söngkona er nś ķ žeim hópi žar sem įšur voru forsetinn og Hęstiréttur. Hśn er hin heilaga kś sem ekki mį gagnrżna óhįš žvķ hvaš hśn segir eša gerir.

Björk Gušmundsdóttir er góš söngkona og hefur sem slķk aukiš hróšur lands og žjóšar. Góšur söngvari er samt ekki hęfari til aš fjalla um stjórnmįl eša nįttśruvernd frekar en hver annar. Lalli stjörnu lögmašur veršur ekki žar meš sérfręšingur ķ loftslagsmįlum. Mummi mśrari  sem er listamašur į sķnu sviši veršur ekki žar meš sérfręšingur ķ heilbrigšismįlum. Björk, Lalli og Mummi eru frįbęr į sķnum svišum en žaš gerir žau aš engu leyti hęfari til aš fjalla um almenn žjóšmįl frekar en hvern annann mešal Gušmund eša Gušmundu.

Björk Gušmundsdóttir naut žess aš fį ašgang aš fréttatķma Sky sjónvarspsstöšvarinnar. Žar lét hśn óvišurkvęmileg orš falla um helstu rįšamenn žjóšarinnar. Slķk framsetning er til žess fallin aš gera lķtiš śr landi og žjóš eins og žvķ mišur allt of margir nżttu sér eftir bankahruniš. Žaš varš žeim ekki til framdrįttar en oft til mikils skaša fyrir žjóšina.

Björk Gušmundsdóttir veršur aš gęta aš žvķ aš į hana er hlustaš vegna žess aš hśn er listamašur en ekki vegna žekkingar hennar į öšrum svišum. Į henni hvķlir žvķ mikil įbyrgš meiri en į Lalla og Mumma sem njóta ekki alžjóšlegrar višurkenningar sem listamenn žó žeir séu žaš į sķnu sviši eins og Björk. Žegar Björk fer śt fyrir velsęmi eins og hśn gerši ķ žessu tilviki žį er ešlilegt aš hśn sé gagnrżnd og slķk gagnrżni er réttmęt.

Galendahópurinn sem gerir nś hróp aš žeim sem beina réttmętri gagnrżni aš Björk vegna óvišurkvęmilegra ummęla hennar viršast ekki įtta sig į žvķ aš meš žvķ aš hefta tjįningarfrelsiš er vegiš aš einni mikilvęgustu stoš lżšręšissamfélagsins. 


Nżju fötin borgarstjórnarinnar

Borgarfultrśar allra stjórnmįlaflokka hamast viš žaš į hópeflis-trśarsamkomunni ķ Parķs, um hnattręna hlżnun, aš setja fram hugmyndir og leišir til aš gera ķbśum sķnum sem erfišast fyrir ķ framtķšinni ķ samgöngu og atvinnumįlum og semja reglur til aš geta haft sem mest afskipti af lķfi og starfi borgaranna ķ framtķšinni.

Į sama tķma og Kir-Royal lepjandi borgarfulltrśar Reykjavķkurborgar eyša tķma ķ vandamįl vegna hnattręnnar hlżnunar, stendur venjulegt fólk į Stór-Reykjavķkursvęšinu ķ ströngu viš aš komast leišar sinnar ķ mesta snjóžunga sem męlst hefur ķ meira en öld. Žaš ķ einum mesta kulda sem męlst hefur lengi ķ desemberbyrjun. Degi B. Eggertssyni meš fulltingi annarra flokka ķ borgarstjórninni liggur žar af leišandi į,  aš finna sem allra skepnulegustu reglur til aš tryggja aš ķ framtķšinni komist borararnir helst hvorki lönd né strönd og žurfi aš leita śt ķ dreifbżliš eftir aršbęrri vinnu ķ framleišslugreinum.

Franski heimspekingurinn Voltaire skrifaši bókina Birting til aš gera grķn aš trśarsetningum kirkjunnar į 18.öld. Meš sama hętti vęri hęgt aš skrifa bók nśna til aš gera sambęrilegt grķn aš trśarsetningum hlżnunarsinna. Hvaš sem gerist ķ vešrinu er skrifaš į hnattręna hlżnun. Nś žegar kuldi og snjór herjar į ķbśa Noršurslóša, Reykvķkinga sem ašra, segja hlżnunarprestarnir aš žetta sé vegna hlżnunar af mannavöldum. Aukin kuldi er žį vegna hlżnunar eins og Altunga ķ Birtingi sagši, žegar hann og Birtingur voru hnepptir ķ žręldóm aš žaš vęri vegna žess aš algóšur Guš gerši eingöngu góša hluti. Žręldómurinn hlaut žvķ aš vera góšur.

Eitrašur śtblįstur jaršefnaeldsneytis vegna loftslagsrįšstefnunnar ķ Parķs nemur meiru en tveggja įra śtblęstri Eistlands og sennilega meir en fimm įra śtblęstri Ķslands. Reglurnar sem elķtan ķ Parķs er aš tala um aš žurfi aš setja į venjulegt fólk gildir bara fyrir venjulegt fólk en ekki fyrir Kir-Royal lepjandi rįšstefnugesti ķ Parķs.


Nęsta sķša »

Höfundur

Jón Magnússon
Jón Magnússon

Síðuritari er Hæstaréttarlögmaður og fyrrverandi alþingismaður.

 

Eldri fęrslur

Jśnķ 2017
S M Ž M F F L
        1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (27.6.): 5
  • Sl. sólarhring: 14
  • Sl. viku: 82
  • Frį upphafi: 1385736

Annaš

  • Innlit ķ dag: 5
  • Innlit sl. viku: 68
  • Gestir ķ dag: 5
  • IP-tölur ķ dag: 5

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband