Leita ķ fréttum mbl.is
Embla

Bloggfęrslur mįnašarins, febrśar 2015

Kaupžingslįniš og rįšsmennska Sešlabankastjóra

Kaupžing fékk 500 milljón Evra neyšarlįn frį Sešlabanka Ķslands (SĶ) 6.10.2008. Öllum sem sįtu į Alžingi mįtti vera ljóst aš mjög var žrżst į žaš af żmsum hagsmunaašilum og rķkisstjórn aš SĶ veitti Kaužingi lįniš. Öllum var einnig ljóst aš miklu skipti aš einn af stóru višskiptabönkunum lifši af bankakreppu. Žess vegna var lįnvetingin talin įhęttunnar virši.

Sešlabankinn veitti lįniš aš fengnum upplżsingum frį stjórnendum Kaupžings, sem aš hluta til voru rangar og tók veš ķ nįnast öllum hlutum ķ FIH bankanum ķ Danmörku til tryggingar endurgreišslu lįnsins. Žegar Bretar settu hryšjuverkalög į Ķsland og bankann Singer og Friedlander ķ eigu Kaupžings varš ekki viš neitt rįšiš. Kaupžing fór ķ slitamešferš. 

Stjórnarandstašan og fréttamišlar m.a. fréttastofa RŚV viršist haldin žeirir žrįhyggju aš sķmtal millil žįverandi forsętisrįšherra Geirs H. Haarde og žįverandi Sešlabankastjóra og  Davķšs Oddssonar, skipti einhverjum sköpum varšandi lįnveitinguna.

Ķ Reykjavķkurbréfi Morgunblašsins 22.2.s.l. er fjallaš um žį stašreynd aš rķkisstjórn Geirs H. Haarde og INgibjargar Sólrśnar Gķsladóttu var įfram um aš lįniš yrši veitt. Enfremur aš aš žeri sem tóku viš ķ Sešlabankanum beri įbyrgš į mešferš vešsins og endurheimtu lįnsins.

Višbrögš stjórnarandstöšu  og fréttamišla viš žessum upplżsingum hafa veriš meš ólķkindum. Enn eru settar fram upphrópanir um sķmtal milli Davķšs Oddssonar og Geirs H. Haarde og sķšan gert mikiš śr žvķ aš Sešlabankinn beri įbyrgš į lįnveitinunni eins og žaš liggi ekki ljóst fyrir.

Hefši Davķš Oddsson og sambankastjórarar hans ķ SĶ ekki haft vķštękt samrįš viš rįšandi ašila ķ žjóšfélaginu um veitingu lįnsins žį hefši žaš veriš óešlilegt mišaš viš žęr alvarlegu ašstęšur sem blöstu viš. Žį er spurningin hvort rangt hafi veriš aš veita lįniš gegn žvķ veši sem SĶ tók? Mišaš viš ašstęšur į žeim tķma og žęr upplżsingar sem fyrir lįgu žį var žaš ekki.

Žaš sem mestu mįli skiptir er aš SĶ gat fengiš lįniš endurgreitt aš fullu ķ september 2010. Tjón skattgreišenda vegna neyšarlįnsins til Kaupžigs hefši žį ekkert oršiš.

Žannig greinir višskiptabalaš Berlinske Tidende og Morgunblašiš og raunar fleiri mišlar frį žvķ žann 17.9.2010 aš tvö tilboš hafi veriš gerš ķ hlutabréfi ķ FIH-bankanum. Annaš tilbošiš hafi tryggt endurgreišslu 500 milljóna evra neyšarlįnsins aš fullu. Ef Mįr Gušmundsson bankastjóri SĶ, hefši fallist į žaš tilboš žį hefši tjón SĶ og skattgreišenda ekkert oršiš af veitingu neyšarlįnsins.

Samkvęmt fréttum fjölmišla  įkvaš Mįr Gušmundsson aš taka įhęttu og fallast į annaš tilboš žar sem hluti neyšarlįnsins var endurgreiddur, en SĶ tók sķšan įhęttu af gengi danska skartgripafyrirtękisins Pandóru vašandi eftirstöšvarnar žannig aš skilanefnd Kaupžings gęti žį hugsanlega fengiš einhverja fjįrmuni ķ sinn hlut. SĶ undir stjórn Mįs įkvaš žvķ aš taka įhęttu įn įvinnings nema žį fyrir žrišja ašila. Žetta viršist hafa veriš gert įn samhliša kröfu til žess, aš slitabśiš myndi įbyrgjast  greišslu žess sem ekki fengist greitt af lįninu.

Meš žessari įkvöršun setti Mįr Gušmundsson hagsmuni skattgreišenda ķ hęttu. SĶ gat aldrei fengiš meira en sem nam andvirši neyšarlįnsins og eini ašillinn sem gat hagnast į žessari rįšstöfun var skilanefnd Kaupžings.

Žaš žarf ekki aš rannsaka neitt eša hlusta į sķmtöl. Mįlavextir liggja ljósir fyrir. Ķ fyrsta lagi žį var um ešlilega lįnveitingu aš ręša til Kaupžings meš neyšarlįninu upp į 500 milljónir evra mišaš viš ašstęšur. Ķ öšru lagi gętti SĶ žess aš taka fullnęgjandi veš og ķ žrišja lagi žį viršist nśverandi bankastjóri SĶ hafa teflt hagsmunum bankans ķ hęttu meš žvķ aš taka ekki tilboši um sölu vešsins ķ september įriš 2010 sem tryggt hefši fulla endurgreišslu neyšarlįnsins. Nišurstaša žess ręšst ekki endanlega fyrr en ķ įrslok 2015.

Mér er žaš rįšgįta aš fjölmišlar og stjórnmįlamenn žessarar žjóšar skuli ekki gera sér grein fyrir jafn einföldum stašreyndum og greina ašalatriši frį aukaatrišum og įtta sig į hver er Svarti Péturinn ķ spilinu.

(Grein ķ Morgunblašinu birt 24.2.2015)

 


Til varnar Jóni Kristinssyni Gnarr

Žó ég hafi ķtrekaš gagnrżnt Jón Kristinsson sem kallar sig Gnarr vegna żmissa sjónarmiša sem hann hefur sett fram, žį erum viš sammįla um žaš grundvallaratriši aš hver borgari hafi frelsi til aš tjį skošanir sķnar hversu gįfulegar eša vitlauasar sem öšrum finnast žęr.

Ķ pistli sķnum ķ dag bendir Jón réttilega į aš Guš er ekki einkamįl presta og aš žeir séu engir rétthafar aš gušshugtakinu. Ķ žvķ sambandi mį benda Jóni Kristjįnssyni į žaš aš Jesśs segir aš hverjum og einum sé heimilt aš nįlgast sig meš žeim hętti sem hann/hśn óskar. Jesśs segir žaš beinum oršum aš engin hafi einkarétt į gušshugtakinu eša aš nįlgast sig heldur geri žaš hver sem er eftir vilja og skilningi į bošun hans.

Kerfisfólk allra tķma hefur hins vegar viljaš takmarka rétt einstaklingsins til žeirrar sjįlfstęši nįlgunar sem Jesśs bošar. Kerfismennirnir tóku yfir į  kirkjužinginu ķ Nķkeu 325 meš afleišingum sem aš mķnu viti hamlar ešlilegri nśtķmalegri bošun Kristinnar trśar.

Ķ annan staš bišur Jón um aš trśašir virši rétt hans til aš hafa ašra skošun. Af sjįlfu leišir aš viš sem viljum frelsi einstaklingsins og skošanafrelsi viršum žann rétt.

Ķ žrišja lagi segir Jón Kristinsson oršrétt: "aš ekki megi gera grķn aš trś fólks. Žaš žykir mér hęttulegt višhorf."  Breski leikarinn Rowand Atkinson (Mr. Bean) hefur ķtrekaš bent į žetta sama, en žar skiptir sköpum hverrar trśar fólk er. Kristiš fólk lętur grķn um trś sķna yfir sig ganga, en ķtrekaš höfum viš oršiš žess vör į sķšustu vikum aš žaš gera Ķslamistar ekki. Žaš er mikilvęgt aš viš į Vesturlöndum ķtrekum stöšugt žessi sjónarmiš. Žaš į aš vera heimilt og refsilaust aš gagnrżna og gera grķn aš trśarskošunum og sérhópum, žó hver verši aš bera įbyrgš skošana sinna. 

Žaš er grundvallaratriši aš einstaklingarnir hafi frelsi til aš tjį skošanir sķnar ķ lżšfrjįlum löndum og viš tileinkum okkur öll žau višhorf sem aš eignuš eru heimspekingnum Voltaire. "Ég fyrirlķt skošanir žķnar en ég er tilbśinn aš leggja mikiš į mig til aš žś fįir aš halda žeim fram. " 


Spįš fyrir um bankahrun?

Ķtrekaš halda fjölmišlungar žvķ fram aš Lars Christiansen hafi spįš fyrir um bankahruniš ķ skżrslu sinni "Iceland Geysir crisis" įriš 2006. Žaš gerši hann ekki. Skżrslan fjallar um ofhitnaš efnahagskerfi og hvaša bankana varšar aš žeir gętu lent ķ mótvindi og žurft aš selja hluta eigna sinna erlendis. En ekkert bankahrun var ķ spilunum hjį Lars

Žaš ber ekki vott um góš vinnubrögš hjį fjölmišlafólki žegar žaš heldur ķtrekaš fram aš eitthvaš sé meš allt öšrum hętti en žaš er og žaš jafnvel žó bśiš sé aš leišrétt žaš oftar en einu sinni.

Žeim varnašaroršum sem Lars Christiansen kom meš ķ skżrslu sinni įriš 2006 var vķsaš śt ķ hafsauga af rįšandi stjórnmįlamönnum og śtrįsarvķkingum sem töldu skżrsluna sķna afbrżšisemi Dana śt ķ višskiptalegu ofurmennin meš hiš sérstaka višskiptagen sem forseti lżšveldisins talaši um.

Žaš vęri e.t.v. mikilvęgara fyrir žjóšina aš skoša žaš hvaš Lars sagši ķ raun og veru įriš 2006, hvernig brugšist var viš og hverjir andmęltu žvķ sem hann sagši og hverjir tóku undir meš honum og vörušu viš. 

Ķ framhaldi af varnašaroršum Lars Christiansen įriš 2006 um ofhitnaš efnahagskerfi įkvįšu žįverandi stjórnarflokkar aš hękka śtgjöld rķkisins um rśm 20% aš raunvirši til aš ofhita žaš ennžį meira. Slķk var hagspekin.


Gegn Guši

Eftir aš Jón Įsgeir helsti skuggastjórnandi 365 mišla hf gerši mįgkonu lögmanns sķns aš yfirstjórnanda mišilsins var žaš eitt fyrsta verkiš aš lįta fyrrverandi ritstjóra Fréttablašsins hętta meš laugardagspistla sem hann hafši skrifaš um įrabil. Žeir pistlar voru skrifašir į vandašri ķslensku og fjöllušu jafnan um Evrópusambandiš.

Ķ stašinn var Jón sem kallar sig Gnarr fenginn sem pistlahöfundur. Stķlbrögš hans eru til muna einfaldari og fjalla um pistlahöfundinn sjįlfan upplifanir hans og barįttu. Sķšasti pistillinn sem hefši eins getaš heitiš "Barįtta mķn" fjallar um įtök pistlahöfundar viš Gušdóminn og žį nišurstöšu hans aš Guš sé ekki til.

Raunar eru žessar hugleišingar borgarstjórans fyrrverandi léleg eftiröpun į heimspeki Friedrich Nietsche sem sagši m.a. į nęst sķšustu öld: "Faširinn ķ Guši hefur veriš rękilega afsannašur" Nišurstašan var sķšan hin sama og hjį Jóni Gnarr aš afneita allri tilvist ęšri mįttar af žvķ aš Guš vęri daušur eša ekki til. 

Žó pistlar ritstjórans fyrrverandi hafi į stundum veriš einsleitir žar sem hann fjallaši nįnast eingöngu um Evrópusambandiš, žį er žar žó af meiru aš taka og mun vķštękra, mikilvęgaara og flóknara višfangsefni en umfjöllun Jóns Gnarr um sjįlfan sig.

Hętt er viš aš fljótlega žrjóti Jón Gnarr örendiš ef hann ętlar eingöngu aš einbeita sér aš umfjöllun um žetta takmarkaša višfangsefni,sjįlfan sig og barįtttu sķna. Žó er dęmi žess aš stjórnmįlamašur fyrir mišja sķšustu öld ķ Žżskalandi hafi um įrabil haldiš śti skrifum um sjįlfan sig og barįttu sķna og endaš meš  žvķ aš gefa śt bók um efniš,  sem hét einmitt žvķ merka nafni

"Barįtta mķn."  


Gerist žetta aldrei hér?

Skothvellir glumdu ķ annars frišsęlli Kaupmannahöfn ķ gęr. Enn einn Ķslamisti įkvaš aš rįšast annars vegar gegn Gyšingum og hins vegar gegn tjįningarfrelsinu, žar sem drepa įtti sęnskan skopmyndateiknara sem hafši teiknaš kjįnalega mynd af spįmanninum. Ķslamistinn drap tvo og sęrši žrjį ķ skotįrįsunum.

Getum viš veriš viss um aš samskonar atburšur gerist ekki hér ef einhver sem Ķslamistar telja rétt aš drepa er hér į landi eša kemur sem gestur. Žaš vęri barnalegt aš įlķta aš svo vęri. Žessi skotįrįs ķ Kaupmannahöfn ķ gęr er umfram žaš sem höfundar bókarinnar "Ķslamistar og naķvistar" ķmyndušu sér žegar žeir skrifušu bókina. Grundvöllurinn sem höfundarnir ganga śt frį er žó enn ķ fullu gildi. Žöggunin og neita aš horfast ķ augu viš žį ógn sem frelsi og mannréttindum stendur af Ķslamistum.

Varnašarorš mķn sem komu fram ķ grein įriš 2006 m.a. um syni Allah og fordęmd voru af vinstri menningar- og fréttaelķtunni sem rasismi eru nś stašreynd og almennt višurkennd. Vestręnar rķkisstjórnir glķma viš vandann vegna andvaraleysis. Hryšjuverkaįrįsir Ķslamista hafa veriš geršar ķ Madrķd, Parķs, London, Kaupmannahöfn, Amsterdam o.s.frv. o.s.frv.

Į sama tķma er vinstri sinnaša menningar- og fréttaelķtan upptekin viš aš hundelta alla žį sem vara viš ógninni. Sś ógn sem stafar af Ķslamistunum og hugmyndafręši žeirra veldur hins vegar ekki vökunum hjį žessu fólki. Ekki žykir įstęša til aš fjalla um ógnina nema ķ almennu framhjįhlaupi ķ almennum fréttatķmum. Meiri tķma er variš ķ aš eltast viš fólk vegna ummęla um stašsetningu mosku og žegar Įsmundi Frišrikssyni žingmanni varš fótaskortur į tungunni. Ķtrekaš er Įsmundi lķkt viš fjöldamoršingjann Breivik ķ ķslenskum blöšum. Žaš finnst fréttaelķtunni allt ķ lagi og ekki žurfi aš amast viš eša fordęma slķkt.

Viš getum ekki lengur litiš į atburšina sem geršust ķ Parķs fyrir nokkru og nś ķ Kaupmannahöfn sem einangruš fyrirbrigši sem kom fyrir annaš fólk langt ķ burtu. Ógnin er fyrir hendi ķ öllum lżšręšisrķkjum Vesturlanda.

Markmiš Ķslamistanna er aš eyšileggja vestręn mannréttindi og frelsi. Žaš er skylda allra sem unna mannréttindum og einstaklingsfrelsi aš berjast gegn žeirri ógn hvaš sem žaš kann aš kosta. Ķ žeirri barįttu er ekki hęgt aš gefa afslįtt og žeir sem ķtrekaš lķta undan og lįta sem ekkert sé eru svikarar viš žau gildi sem hafa fęrt žjóšum heims frelsi, mannréttindi og velmegun.

 


Sekur er sį einn sem tapar

Kl. 10 aš morgni 13.febrśar 1945 fyrir 70 įrum sķšan hófust hrikalegustu loftįrįsir sem sögur fara af. Žann dag og daginn eftir vörpušu um 1200 breskar og bandarķskar flugvélar sprengjum į menningarborgina Dresden ķ Žżskalandi og jöfnušu meir en 60% borgarinnar viš jöršu og steiktu meginhluta žeirra sem žar voru meš vķtislogum.

Sennilega fęst aldrei śr žvķ skoriš hvaš margir voru drepnir ķ žessum hildarleik, en tölurnar eru į bilinu 32.000 manns til 600.000.- Sį sagnfręšings sem skrifaš trśveršugustu söguna af žessum strķšsglęp telur aš 130.000 žśsund manns hafi veriš drepin.

Dresden var var kölluš Flórens viš Elbu vegna Baroque bygginga og arkitektśr, menningar- og listalķfs. Žar voru engin hernašartęki eša framleišsla vķgtóla. Žar voru ašallega skólar og spķtalar. Tugžśsundir flóttamenn voru ķ borginni žegar žessi versti strķšsglępur sķšari heimstyrjaldar var framinn. Borgin hafši engar loftvarnir af žvķ aš engum datt ķ hug aš žessi borg yrši skotmark.

Į žeim tķma sem Churchill og Rosevelt gįfu skipun um aš sprengja Dresden ķ tętlur voru Žjóšverjar bśnir aš tapa strķšinu. Rśsneski herinn var  um 100 kķlómetra frį borginni. Fyrirskipunin um aš sprengja óbreytta borgara ķ tętlur var óafsakanlegur strķšsglępur. Ķ kjarnorkuįrįsinni į Hirosima ķ Japan dóu um 70.000 manns eša fęrri en ég tel aš hafi dįiš ķ Dresden. Sś įrįs į saklausa borgara var lķka óafsakanlegur strķšsglępur.

Ķ allri seinni heimstyrjöldinni voru fęrri en 50.000 Bretar sem dóu ķ loftįrįsum. Bretar hafa samt lżst žeim loftįrįsum sem óafsakanlegum strķšsglępum. Loftįrįsum į Coventry ķ Englandi žar sem mikil hergagnaframleišsla var fórust um 380 manns. Žeim įrįsum var lżst af Bretum sem óafsakanlegum žżskum strķšsglępum.

Žaš getur aldrei veriš réttlętanlegt aš drepa saklausa borgara. Žaš er alltaf strķšsglępur. Stundum verša mistök, en žegar tugir žśsunda borgara eru sprengd ķ tętlur eša farast ķ vķtiseldi vegna įkvaršana ęšstu rįšamanna eins og var um įrįsina į Dresden žį er žaš strķšsglępur engu betri en ódęšin sem glępamenn nasista frömdu gagnvart óbreyttum borgurum ķ löndum sem žeir hernįmu ašallega ķ Póllandi og Sovétrķkjunum.

Žeir sem tóku įkvöršun um aš drepa tugi žśsunda óbreyttra borgara ķ Dresden og eyšileggja menningarlegan gimstein įn hernašarlegrar naušsynjar eru strķšshetjur meš sama hętti og žeir sem tóku įkvöršun um aš varpa kjarnorkusprengum į Hķrósķma og Nagasakķ. Allt tal um aš žessir strķšsglępir hafi stytt strķšiš og komiš ķ veg fyrir annaš manntjón er rangt.

Žeir sem töpušu eru śtmįlašir sem böšlar og glępamenn eins og žeir voru. En veršur žį ekki aš leggja dóm į sama grundvelli į alla sem frömdu strķšsglępi. Var betra aš Rosevelt og Churchill drępu saklaust fólk en Hitler og Hirohito?

En sekur er sį einn sem tapar. 


Glępamannavęšingin og traustiš.

Fram til 6.október 2008 taldi žorri žjóšarinnar allt vera afsakanlegt, vęri hęgt aš gręša į žvķ eša žeir sem röngu hlutina geršu ęttu mikla fjįrmuni. Sś peningalega afsišum sem įtti sér staš ķ nokkur įr fram aš hruni var skelfileg.

Žegar žjóšin komst aš žvķ aš hśn var ekki rķk, en hafši ķ besta falli veriš blekkt til aš trśa žvķ og žeir sem höndlušu meš milljarša, milljaršatugi og milljaršahundruš żmist įttu ekkert į yfirboršinu eša höfšu klśšraš mįlum meš žeim hętti aš vogunarsjóšir žeirra, bankar og önnur fjįrmįlafyrirtęki fóru į hausinn hófst glępamannavęšing žjóšfélagsins.

Žaš var ešlilegt aš fólki yrši brugšiš og gleymdi į svipstundu peningalegri afsišun sinni og leitaši aš sökudólgum. Fremstir ķ för fóru tveir hįskólakennarar įsamt Agli Helgasyni sem męršu sķšan žann sem tók viš Fjįrmįlaeftirlitinu sem forstjóri fyrir aš henda ónżtum mįlum ķ haugum ķ hausinn į Sérstökum saksóknara. Bįšir hįskólakennararnir vöršu forstjórann sķšan žrįtt fyrir aš ķljós hafi  komiš aš hann hafši gerst sekur um afbrot sem hann hefur nś veriš dęmdur til refsingar fyrir.

Egill Helgason einn helsti talsmašur glępamannavęšingarinnar fékk fjölda fólks ķ vištöl sem glępamannavęddu stofnanir og fyrirtęki eša ķjušu aš žvķ og nęgir ķ žvķ sambandi aš nefna Sigurbjörgu stjórnsżslufręšing og Evu Joly, auk żmissa minni spįmanna sem gįtu eftir hrun allan vanda leyst og töldu sig hafa séš allt fyrir žó engin hefši oršiš var viš žaš įšur.

Glępamannavęšingin nįši til žess aš allt aš 3% fulloršinna ķslenskra karlmanna lį undir grun hjį Sérstökum saksóknara um įrabil. En svo er nś komiš aš mest var žaš į fölskum forsendum. Enn sem komiš er hefur ekki veriš sżnt fram į neinn glęp sem leiddi til bankahrunsins hvort sem okkur lķkar betur eša verr.

En hluti af glępamannvęšingunni og sś stašreynd aš hśn var röng hefur leitt til mikils vantrausts žjóšarinnar į stofnanir og stjórnmįlamenn. Žess vegna er mikilvęgt aš vinna śr žvķ til aš ešilegt žjóšfélag geti žrifist į Ķslandi

Ef til vill var žaš óheppilegt vegna vantrausts žjóšarinnar,  aš leikendur ķ višskiptalķfi fyrir hrun skyldu veljast til helstu forustustarfa ķ ķelenskri pólitķk en žį er žeim mun naušsynlegra aš sżna fram į aš žeir hinir sömu séu traustsins veršir og góšir hagsmunagęslumenn almannahagsmuna.

Žess vegna skiptir miklu fyrir rķkisstjórnina nś aš kaupa žau gögn um meint skattsvik ķslendinga og fjįrmįlaleg undanskot ķ gegn um erlend fjįrmįlafyrirtęki, sem henni standa til boša hratt og örugglega.

Til aš viš getum sem fyrst unniš ķ ešlilegu žjóšfélagi žarf fólkiš ķ landinu aš nį aš höndla aftur žaš meginatriši aš hver mašur er saklaus žangaš til sekt hans er sönnuš og hętta aš glępamannavęša samfélagiš aš ósekju. Rįšamenn žjóšarinnar hafa mikiš verk aš vinna og žaš er ekki til aušveldunar žessu mikilvęga atriši aš skipa ę ofan ķ ę žį til verka ķ stjórnsżslunni sem voru meš bįšar hendur ķ hunangskrukkunni fyrir hrun.


Kostakjör?

Auglżst voru kostakjör frį įkvešinni feršaskrifstofu į ferš til erlendrar stórborgar. Óneitanlega virtust žessi kostakjör vera nokkuš kostnašarsöm.

Aušvelt var aš kanna verš į flugi til viškomandi borgar į žeim tķma sem viškomandi ferš var auglżst. Einnig er aušvelt aš leita eftir hvaš sambęrilegt hótelrżmi mundi kosta sömu daga.

Nišurstašan var sś aš ķ staš žess aš borga tępar hundraš žśsund krónur fyrir einstaklinginn žį gat ég ekki betur séš en hęgt vęri aš komast til sömu borgar į sama tķma į sambęrilegum hótelum fyrir kr. 70 žśsund.  Hjón gętu žvķ sparaš sér tępar kr. 60.000 meš žvķ aš panta sjįlf į netinu ķ staš žess aš nżta žau kostakjör sem auglżst eru hjį feršaskrifstofunni.

Nś ęttu feršaskrifstofur aš geta fengiš afslętti hjį flugfélögum og hóetelum vegna žess aš um hópferšir er aš ręša og feršin er įkvešin fyrir įkvešinn lįgmarksfjölda meš töluvert löngum fyrirvara. Hvernig stendur žį į žvķ aš einstaklingurinn getur meš skömmum fyrirvara fundiš sambęrilega ferš fyrir sig og sinn eša sķna nįnustu į verulega lęgra verši?

Eina sem vantar upp į feršina sem pöntuš er į netinu og kostakjaratilboš feršaskrifstofunnar er fararstjóri, en einstaklingurinn getur bętt śr žvķ meš žvķ aš kynna sér mįl į netinu.

Seljendur žurfa aš gera betur en žetta og feršamišlari sem getur ekki bošiš neytendum feršir į betra verši en žeir geta keypt į netinu į tępast erindi viš neytendur nema til aš okra į žeim.

 


Ég um mig frį mér til mķn.

Ķ greinarkorni sem Jón Gnarr ritar ķ Fréttablašiš ķ dag tekst honum aš nota persónufornafniš, ég ķ meir en tuttugu skipti. Nś er žaš ekki nżlunda aš stjórnmįlafólki žyki vęnt um sjįlft sig og žyki mikiš til sķn koma, en žaš er fįtķtt aš žeir hinir sömu sżni žaš į jafn grķmulausan hįtt og Jón Gnarr gerir ķ greininni.

Grķnistinn Tom Lehrer sem var vinsęll į įttunda įratug sķšustu aldar segir frį žvķ ķ einu ljóši sķnu, "We are the folk song army" meš sinni kaldhęšnislegu kķmni, hvaš žaš er erfitt og óvinsęlt aš berjast fyrir hlutum, "sem allir ašrir eru į móti" og Jón Gnarr fjallar um ķ grein sinni mįlum eins og friši, vinįttu og mannkęrleik.  

Hér skal tekiš undir allar hugrenningar og stķlbrögš Jóns Gnarr um gęskuna og mannkęrleikann, sem gott er aš hafa jafnan ķ huga og žį er e.t.v. ekki frįleitt aš spyrja fyrrum rįšandi stjórnmįlamann hvort žaš hafi veriš inntakiš ķ stjórnsżslu hans į lišnu kjörtķmabili sem borgarstjóri ķ Reykjavķk. Einhver mundi segja aš žar hafi veriš "business as usual" (sama stefna og įšur) meš žeim blębrigšum sem fólust ķ lélegri stjórnun, hękkun gjalda og verri žjónustu fyrir borgaranna.

 


Śrręšiš góša.

Eftir mikla umhugsun og hamžrunginn fund utanrķkisrįšherra NATO rķkjanna fannst loks lausn sem tryggja mun öryggi Evrópu. Fyrirfólkiš ķ Brussel įkvaš nefnilega aš koma į fót sérstöku 5000 manna hrašliši.

Evrópubśar anda aš sjįlfsögšu léttara yfir žvķ aš slķk vķgasveit hrašliša skuli taka til starfa og öryggi įlfunar veršur aš sjįlfsögšu allt annaš og betra. Žrįtt fyrir aš ISIL bardagamennirnir séu fimm sinnum fleiri žį skiptir žaš ekki mįli žar sem hrašsveitin į fyrst og fremst aš vandręšast viš Rśssa.  

Hrašsveitin mikla į aš vera samsett af hermönnum frį Póllandi, Frakklandi, Žżskalandi, Ķtalķu og fleiri landa og veršur žį jafn tungumįlalega hamin og her Austurrķska keisaradęmisins ķ fyrri heimstyrjöld žar sem hermennirnir skildu illa fyrirskipanir.

Sagt er aš Pśtķn forseti Rśsslands og rķkisstjórn hans séu illa į sig komnir eftir hlįturskastiš sem sótti aš žeim žegar žeir heyršu af hrašlišs varnarvišbrögšum NATO og ręšur rįšamanna NATO rķkjanna af žvķ tilefni voru žżddar fyrir žį.

 


Nęsta sķša »

Höfundur

Jón Magnússon
Jón Magnússon

Síðuritari er Hæstaréttarlögmaður og fyrrverandi alþingismaður.

 

Eldri fęrslur

Jśnķ 2017
S M Ž M F F L
        1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (25.6.): 4
  • Sl. sólarhring: 11
  • Sl. viku: 142
  • Frį upphafi: 1385705

Annaš

  • Innlit ķ dag: 4
  • Innlit sl. viku: 75
  • Gestir ķ dag: 4
  • IP-tölur ķ dag: 4

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband