Leita ķ fréttum mbl.is
Embla

Fęrsluflokkur: Heilbrigšismįl

Umskuršur

Almennt er višurkennt aš umskuršur į kynfęrum kvenna eša stślkna sé višbjóšsleg įrįs į frelsi konunnar og gróf misžyrming į lķkama hennar, sem hafi varanlegar skašlegar afleišingar. 

Ķ grein sem ég las nżveriš er žvķ haldiš fram aš umskušur į lim karlmanna eša sveinbarna sé ķ fleiri tilvikum en fęrri til žess fallinn aš valda žeim karlmanni vandręšum sem fyrir žvķ veršur.

Fornaldartrśarbrögš hafa žessa ósiši og sišlausa atferli ķ hįvegum. Žeir sem trśa į Gamla testamenntiš fylgja bošum Gušs um aš fęra honum forhśšir drengja svo aš Gyšingar megi verša Gušs śtvalda žjóš. Žaš var og- Trśir žvķ einhver aš Guš hafi vališ einhverja žjóš sérstaklega sem śtvalda fram yfir ašrar žjóšir? Sį Gušdómur er žį heldur betur rasķskur.

Fólk ętti aš fletta upp į 17. kafla fyrstu Mósebókar 9-14. vers žar segir m.a. "Allt karlkyn mešal ykkar skal umskera. Žiš skuluš umskera hold forhśšar ykkar. Žaš er tįkn sįttmįlans milli mķn og ykkar." Gušdómur sem metur forhśš lims ungra drengja svona mikils er vęgast sagt pervert.

Nś fjölgar fólki į landi hér frį löndum žar sem umskuršur er tķškašur. Ekki sķst umskuršur į kynfęrum stślkna.

Umskuršur er gróf įrįs į kynfrelsi og lķkama žess sem fyrir žvķ veršur hvort heldur er um aš ręša svein- eša meybarn. Žaš ber aš banna slķka lķkamsįrįs ótvķrętt meš lögum.

Ķ 218.gr.a almennra hegningarlaga er vķsaš til lķkamsįrįsar į konur og kynfęri hennar. Žar er hins vegar ekki minnst į sambęrilega įrįs į kynfęri drengja. Žį er umskuršur sem slķkur ekki beinlķnis bannašur.

Žaš žarf aš taka af öll tvķmęli um žaš meš beinni lagasetningu aš umskuršur bęši svein- og meybarna sem og unglinga sé bannašur og liggi žungar refsingar viš mun žyngri en eru skv. 218.gr.a almennra hegningarlaga.

Žó svo aš einhverjir Gyšingar eša žį Mśhamešstrśarmenn telji aš sér vegiš meš žvķ, žį verša žeir aš sętta sig viš sjónarmiš okkar um réttindi einstaklingis og vald einstaklingsins yfir eigin lķkama hvort sem žaš er ķ žessu mįli eša öšrum.


Er žaš svo?

Ķ dag kom utanrķkisrįšherra lżšveldisins Ķslands į framfęri mótmęlum ķslensku rķkisstjórnarinnar viš stefnu Bandarķkjaforseta ķ innflytjendamįlum. Af žvķ tilefni tók utanrķkisrįšherra fram ķ nafni ķslensku žjóšarinnar.

"Bandarķkin hafa ętķš og framar flestum öšrum tekiš opnum örmum į móti innflytjendum."

Er žaš svo?

Eftir aš Bandarķkin voru fullmótuš hefur žaš veriš miklum takmörkunum hįš aš vera samžykktur af stjórnvöldum sem innflytjandi meš full borgararéttindi. Žess vegna žurfti fólk t.d. aš dveljast langdvölum į Ellis Island fyrir utan New York žangaš til žaš gat sżnt fram į aš žaš vęri ekki haldiš sjśkdómum og gęti séš fyrir sér sjįlft. Bandarķkjamenn voru ekki aš taka viš ómegš eins og Evrópa ž.į.m. Ķsland eru aš gera ķ dag.

Į žessari öld hefur veriš reynt aš sporna viš innflutningi fólks til Bandarķkjanna meš żmsu móti. M.a. hefur veriš reist giršing og mśr aš hluta eftir landamęrum Bandarķkjanna og Mexķcó og į tķma Obama var žessi landamęravarsla aukin, en dugar ekki til og žess vegna segist Trump ętla aš gera hana markvissa til aš ętlunarverk Obama um aš koma ķ veg fyrir innflytjendastraum frį Mexķcó verši aš veruleika.

Stašreyndin er sś aš į žessari öld hafa Bandarķkin ekki framar flestum öšrum tekiš opnum örmum į móti innflytjendum nema sķšur sé.

Annar hluti mótmęla utanrķkisrįšherra er viš žeirri įkvöršun Bandarķkjaforseta, aš veita ekki fé skattborgaranna til upplżsingagjafar um fóstureyšingar.  

Forsendur rķkisstjórnarinnar ķ nafni ķslensku žjóšarinnar eru:  

"Ašgengi aš öruggum fóstureyšingum er mikilvęgt mannréttinda- og heilbrigšismįl".

Er žaš svo?

Hvar stendur žaš ķ ķslensku stjórnarskrįnni aš ašgengi aš öruggum fóstureyšingum sé mannréttindamįl. Er žaš aš finna ķ mannréttindasįttmįla Sameinušu žjóšanna eša Mannréttindasįttmįla Evrópu eša Mannréttindalögum Ķslands?

Žaš er eitt aš hafa įkvešnar skošanir. Annaš aš fęra fram sanngirnisrök fyrir žeim. Sķšan er spurning hvort žjóšrķki  er aš abbast upp į önnur rķki og stjórnvöld meš žessar skošanir.

En er žaš virkilega svo aš ķslenska rķkisstjórnin telji įstęšu til aš hlutast til um žaš aš öruggar fóstureyšingar verši leyfšar og styrktar af fé skattgreišenda ķ öllum löndum heims?

Utanrķkisrįšherra mį žį hafa sig allan viš aš senda mótmęli til žeirra 48 ašildarrķkja Sameinušu žjóšanna žar sem fóstureyšingar eru bannašar. Ķ žvķ sambandi er žį lķka spurning af hverju beindi ķslenska rķkisstjórin ekki mótmęlum til žessara 48 rķkja ķ staš žess aš vandręšast viš Bandarķkjamenn śt af mun minna tilefni?


Kaka eša fašmlag

Bresk heilbrigšisyfirvöld hafa vakiš athygli į žvķ aš žaš sé betra aš fólk sem vill gera vel viš samstarfsfólk sitt sżni žvķ vęntumžykju meš fašmlagi eša meš öšrum hętti innan sišręnna og višurkenndra marka ķ staš žess aš fęra žvķ kökur eša annaš sętmeti,eftir komu frį śtlöndum, į afmęlum eša öšru tilefni.

Offita, įunnin sykursżki og vaxandi tannskemmdir eru verulegt og vaxandi heilbrigšisvandamįl ķ Bretlandi. Žannig er žaš einnig hér. Naušsynlegt er aš vinna gegn sykurómenningunni.

Tališ er aš börn innbyrši aš jafnmagni žriggja sykurmola meš morgunkorninu sķnu į hverjum morgni og sum mun meira. Sykur er nįnast ķ allri tilbśinni fęšu og erfitt aš varast hann. Žaš er heilbrigšismįl aš vinna gegn sykurneyslu.

Sykur er eins og hvert annaš fķkniefni. Aukin sykurneysla kallar į meira magn af fķkniefninu sykri. Sykur kallar fram vellķšan hjį okkur sykurfķklunum og žess vegna sękjumst viš ķ fķkniefniš, žrįtt fyrir aš vita aš lķkamlega er žaš bara vont fyrir okkur.

Į sama hįtt og yfirvöld unnu gegn tóbaksreykingum ęttu žau nś aš setja sér markmiš varšandi aš draga śr sykur- og žess vegna saltneyslu žjóšarinnar. Žaš mundi auka vellķšan fólks žegar fram ķ sękir og draga śr kostnaši heilbrigšiskerfisins.

Hver einstaklingur ber įbyrgš į sjįlfum sér, en hann veršur žį aš eiga žess kost aš geta vališ ósykraša neysluvöru ķ staš sykrašrar eins og morgunkorn, brauš o.s.frv. Ef til vill mętti gera eins og meš sķgarettupakkana aš setja varśšarmerki į neysluvörur žar sem sykurmagn er umfram įkvešiš višmiš t.d:

VARŚŠ: Óhófleg sykurneysla er hęttuleg heilsu žinni.


Dularklęši

Žorgeršur Katrķn Gunnarsdóttir frambjóšandi, hefur ķtrekaš žį skošun,aš banna eigi konum aš klęšist bśrkum į almannafęri og telur žaš andstętt hugmyndum um kvenfrelsi og jafnstöšu kynjanna

Vissulega er žaš rétt aš reglur karlaveldisins ķ Arabķu sem heltekiš hefur hinn Ķslamska heim fyrirskipar įkvešinn klęšaburš kvenna, sem sżnir ķ öllum tilvikum veikari stöšu kvenna en karla, en ķslamski heimurinn er ekki meš sambęrilegt "dess code" eša einkennisbśning fyrir karla.

Frjįlslynt fólk vill aš rķkiš hafi sem minnst afskipti af borgurunum og viš Žorgeršur Katrķn eigum žaš sameiginlegt aš deila žeirri skošun. Žaš žarf žvķ mikiš til aš koma til aš réttlęta afskipti opinberra ašila af  klęšaburši einstaklinga.  Slķk réttlęting kemur m.a. til į grundvelli öryggissjónarmiša.

Į grundvelli öryggissjónarmiša į žvķ aš banna aš fólk gangi um į almannafęri ķ dularklęšum. Žį skiptir ekki mįli hvort um er aš ręša bśrkur, blęjur eša grķmur. Žaš er öryggisatriši ķ nśtķma samfélagi aš fólk gangi ekki um ķ dularklęšum.

Žorgeršur Katrķn og ašrir sem kunna aš verša kosnir žingmenn ķ lok žessa mįnašar ęttu žvķ aš bera fram frumvarp til laga um aš bannaš vęri aš klęšast dularklęšum į almannafęri meš undantekningum eins og t.d. žegar um grķmuball eša žess hįttar atburši er aš ręša. Banninu vęri žį ekki beint aš neinum sérstökum hópi heldur nęši til allra žjóšfélagsborgara jafnt og hinn oft į tķšum furšulegi Mannréttindadómstóll Evrópu gęti žį ekki sett śt į slķka lagasetningu.


500 žśsund deyja įrlega śr malarķu og įbyrgš umhverfisverndarsinna.

Ķ frétt Daily Telegraph 2. jśnķ kom fram aš įrlega deyja 500.000 einstaklingar vegna malarķu. Į tveggja mķnśtna fresti deyr barn śr malarķu. Hér er į feršinni mannlegur harmleikur vegna įhrifa öfga umhverfisverndarsinna.

 Verulegur įrangur hafši nįšist ķ barįttunni gegn malarķu fram į įttunda įratug sķšustu aldar. Žį var eiturefniš DDT bannaš vegna įróšurs og įhrifa öfga umhverfisverndarsinna.

DDT bjargaši uppskeru, skógum,nytjadżrum og fólki. Įriš 1970 taldi stofnunin: U.S National Academy of Science:, aš DDT hefši bjargaš meir en 500 milljón mannslķfum. Żmsir žar į mešal vķsindamenn halda žvķ fram aš DDT sé ekki skašlegt fyrir umhverfiš og ętti ekki aš banna.

Į Sri Lanka voru įriš 1948 voru tęplega 3 milljónir sem smitušumst af malarķu og um 8 žśsund daušsföll į įri. Meš notkun DDT žį  nįšist sį įrangur įriš 1963 aš ašeins 17 voru smitašir af malarķu og ekkert daušsfall. Eftir aš DDT var bannaš fjölgaši malarķusmitum į Sri Lanka ķ 2.5 milljónir nokkrum įrum sķšar.

Hundrušir žśsunda dóu ķ Afrķku eftir aš DDT var bannaš. Ķ Sušur Amerķku gekk vel aš rįša viš malarķu žar sem DDT var notaš.

Kostnašurinn viš aš śša hśs meš DDT kostar um 300 krónur į įri. Önnur efni kosta margfalt meira og eru ekki eins įhrifarķk.

Rķk lönd sem eiga ekki viš ógn malarķunar aš glķma hóta fįtękum löndum refsiašgeršum ef žau nota DDT. 

Žjóškirkjan, ašrar kirkjudeildir og annaš velmeinandi fólk, sem er annt um fįtękt fólk, ętti aš taka höndum saman um aš vinna bug į malarķunni og nota įhrifarķkusta efniš sem viš eigum kost į til aš koma ķ veg  fyrir aš hundrušir žśsunda deyi įrlega.

Vęri žaš ekki veršugt og ķ raun skylduverkefni?

 


Er hnattręn hlżnun vond?

Ķ grein sem Björn Lomborg fyrrum forustumašur ķ Green Peace skrifaši fyrir nokkru, kemur fram aš jöršin er gręnni nś en nokkru sinni fyrr vegna aukins koltvķsżrings. Lomborg segir aš žaš ętti aš vera glešiefni, en trśbošar hnattręnnar hlżnunar geti ekki lyft umręšunni į žaš stig aš fjalla bęši um kosti og galla breytinga į hitastigi jaršar.

Lomborg bendir į aš fleira fólk deyr ķ heiminum śr kulda en śr hita. Hlżnun jaršar mundi žvķ leiša til fękkunar daušsfalla. Um 7% daušsfalla ķ heiminum er vegna kulda en um hįlft prósent deyr śr hita. Ķ Englandi og Wales deyja įrlega um 35 žśsund manns śr kulda en 1.500 śr hita og umtalsverš hlżnun mundi eingöngu draga śr heildarfjölda daušsfalla vegna vešurfars.

Lomborg bendir einnig į žaš aš gengju spįr žeirra eftir sem hafa gert hnattręna hlżnun af mannavöldum aš trśaratriši, žį mundu vandamįl vegna hlżnunar ekki skapa meiri vandamįl įriš 2070 mišaš viš óbreytta tękni en sem nęmi um 2% af framleišslu heimsins eša helmingi  žess tjóns sem alkahól kostar ķ dag.

En ķ dag gleyma menn öllum kostnašinum viš rįšstafanir sem rķkisstjórnir hafa gripiš til vegna trśrinnar į hnattręna hlżnun af mannavöldum sem Lomborg telur aš geti numiš allt aš 6% af framleišslu heimsins. Vindorkuver, sólarorkuver, lķfeldsneyti o.s.frv. sem allt er grķšarlega nišurgreitt og kostnašarsamt framleiša innan viš hįlft prósent af žeirri orku sem notuš er ķ dag. Mikill kostnašur įn nokkurs vitręns įrangurs. 

Skammsżni og vanžekking stjórnmįlamanna er sennilega kostnašarsamasti hluturinn varšandi meinta hnattręna hlżnun fyrir utan aš auka rķkisumsvif og kostnaš skattgreišenda og draga śr framleišslu. Žeir eru nefnilega fleiri hundar svartir en hundurinn prestsins.

 


Vér skķtseyši borgarinnar

Viš Margrét mķn erum ekki žurftarfrekustu eša subbulegustu kvikindi borgarinnar, og žį sérstaklega ekki hśn. Žar fyrir utan er mér skipaš aš gęta vel aš žvķ aš taka dagblöš, pappa og ašrar umbśšir śt fyrir sviga og koma žvķlķku skarni į gįmastöš Sorpu.

Samt sem įšur lendum viš ķtrekaš ķ žvķ aš sorptunnan fyllist. Žį veršur aš fara aukaferšir į gįmastöšina.

Žeir sem annast um sorphiršu hjį Reykjavķkurborg sżnist mér gera žaš af samvisku- og eljusemi, en žaš dugar ekki til. Reykjavķkurborg er aš spara og enn skal dregiš śr žjónustu viš öll skķtseyši žessarar borgar hverju nafni sem nefnast.

Sś var tķšin aš Reykjavķkurborg sótti allt sorp. Svo kom Sorpa ķ žįgu vistvęnnar sorphiršu og žį žurftu borgararnir aš sjį sjįlfir um aš henda sumu sem įšur var sett ķ sorptunnur.

Nś mį ekki tęma ruslatunnur nema žrisvar ķ mįnuši samkvęmt sérstakri įkvöršun borgarstjóra, sem segir žaš öldungis nóg fyrir hvert venjulegt skķtseyši ķ borginni. 

Vinur minn sagši mér aš hann hefši ekki komiš frį sér sorpi ķ sorplśgu fjölbżlishśssins sķns, en hann bżr į fyrstu hęš hśssins. Sorp hefši flętt upp aš lśgunni. Vinur minn sem er bęši rįšagóšur og ešalsnjall brį į žaš rįš aš fara ķ sorpgeymsluna, en varš žašan aš hverfa žar sem śt śr flóši žegar hann opnaši dyrnar og mįtti hann hafa sig allan viš aš geta lokaš žeim aftur.

Dagur borgarstjóri og hjörš hans segir aš stjórnmįl snśist um aš forgangsraša og žaš sé sżnu mikilvęgara aš žrengja götur ķ Reykjavķk og gera žęr illar yfirferšar, en hreinsa almśgasorp. Žau sé auk heldur mikilvęgara aš reka mannréttindaskrifstofu og kosta rįšgjöf fyrir innflytjendur en hreinsa skķtinn frį bornu og barnfęddu almśgafólki.

Į sama tķma auglżsir Reykjavķkurborg: "Borgarbśar fagna gręnni tunnu śr plasti." Žessi fagnašarbylgja fór framhjį mér. Hélt Dagur og félagar fagnašarsamkomu ķ tilefni gręnu tunnunar. Hverjir fögnuši, hvar og hvenęr?

Vinur minn ķ fjölbżlishśsinu,  sem kemst ekki einu sinni aš gręnu tunnunni er hins vegar ekki mikill fögnušur ķ huga žegar ólyktin frį sorpgeymslunni gerir ķbśš hans lķtt vistvęna žrįtt fyrir aš Dagur og félagar sjįi įstęšu til žess į sama tķma, aš fagna gręnu tunnunni.


Žróunarašstoš, kapķtalismi, fįtękt og framfarir.

Jóhanna Siguršardóttir sagši žegar hśn varš forsętisrįšherra aš ósigur kapķtalismans vęri algjör og Steingrķmur J. tók undir. Fullyršingar Jóhönnu og Steingrķms um andlįt kapķtalismans var röng.  Vinstra fólk bįsśnar oft fullyršingar eins og žessar, en skošar ekki samtķmaheimildir hvaš žį söguna.

Frį žvķ aš Kķna tók upp markašshagkerfi hafa 300 milljónir manna komist frį fįtękt til bjargįlna į rśmum įratug. Allan tķmann sem Maó og hans nótar rķktu dóu milljónir Kķnverja śr hungri og skorti į brżnustu lķfsnaušsynjum öšrum. Fįtękt var landlęg.

Ķ grein sem Fraser Nelson skrifaši ķ Daily Telegraph annan ķ jólum "Capitalism is another good news story at Christmas" bendir hann į auglżsingar um aš malarķa drepi einn einstakling į mķnśtu ķ Afrķku og įskorun til fólks aš hjįlpa. Nelson segir m.a. aš žaš sem auglżsingarnar segi ekki sé hvernig Afrķkubśar séu aš hjįlpa sér sjįlf. Malarķa sé į hrašara undanhaldi en nokkru sinni įšur og daušsföll af hennar völdum helmingur žess sem var ķ byrjun aldarinnar. Sömu sögu er aš segja um  vannęringu. Vannęring hefur aldrei veriš minni ķ Afrķku.

Įriš 2015 hefur veriš sérstakt įr fyrir Afrķku. Engin nżgengni lömunarveiki hefur veriš tilkynnt ķ įr. Aids smit eru helmingi fęrri en fyrir 15 įrum. Stušningur erlendis frį hefur haft mikla žżšingu en žaš gleymist, aš mikilvęgasta afliš į bak viš žessa jįkvęšu žróun er aukin markašshyggja. Višskipti fęra mun meiri peninga, velmegun og hreinlęti til Afrķku en žróunarašstoš.

Višskipti milli landa Afrķku hefur fimmfaldast į 15 įrum, farsķmar eru eins algengir ķ Nķgerķu og Sušur-Afrķku og ķ Bretlandi. Velgjöršarašilar og žróunarstofnanir segja ekki žessa sögu og hafa ekki sömu sżn į nśtķmann og t.d. Bill Gates sem segir aš žróist hlutirnir meš sama hętti nęstu 20 įrin og frjįlst markašshagkerfi rķki og frjįls višskipti žį verši engin fįtęk lönd lengur ķ heiminum. Leišin til bętra kjara er meš sjįlfshjįlp og frjįlsum višskiptum į grunvelli markašshyggjunnar ekki sósķalismans, sem Evrópurķki eru svo upptekin viš aš gera aš sķnum veruleika ķ dag.

Margir geta sagt aš Bill Gates sé full bjartsżnn, en séu skošašar hagtölur žį benda žęr allar til žess aš hann hafi rétt fyrir sér. Eša eins og Nelson segir ķ lok greinar sinnar:

"Žetta er saga sem ekki er sögš mjög oft. Hśn er samt saga aldarinnar. Alžjóšavęšing dreifir hugmyndum, lyfjum og auši. Hśn dregur śr misrétti og fęrir fólk nęr hvert öšru. Meš aukinni markašshyggju gęti fįtękt heyrt sögunni til eftir allt saman."


Birgitta, Björk og Katrķn og orsök og afleišing

Kapteinn Pķrata sagšist hafa veriš ķ miklum sįlarhįska vegna setu viš hliš Jóns Gunnarssonar fyrir įri sķšan. Svo var aš heyra aš kapteinninn, Birgitta Jónsdóttir hefši bešiš varanlegan sįlręnan skaša af žessari hjįsetu Jóns.

Jón Gunnarsson stóš upp į Alžingi til aš bera af sér įburš Birgittu og sagšist ekki vita til annars en hann vęri hin dįnumannlegasti til hjįsetu og hefši frekar veriš sóst eftir honum til slķkra hluta en aš viš žvķ vęri amast.

Vęntanlegur formašur Hręšslubandalagsins, Katrķn Jakobsdóttir nś formašur Vinstri gręnna sagši žį śr ręšustól Alžingis aš žetta vęri mįtulegt į Jón žar sem hann hefši talaš óviršulega um Björku Gušmundsdóttur söngkonu. Kapteinninn, Birgitta sagši aš žar sem Jón hefši talaš nišur til Bjarkar žį hefši hśn įttaš sig į žvķ hversu ömurlegur sessunautur Jón hefši veriš įri įšur.

Žjóšin getur veriš stolt af žvķ aš eiga žingmenn sem greina jafn vel og žęr Katrķn og Birgitta orsök og afleišingar. Katrķn telur aš ummęli Birgittu um ömurleika hjįsetu Jóns verši réttlętt į žeim grundvelli aš Jón hefši talaš óviršulega um Björk söngkonu. Birgitta segir žį aš tilefni žess aš hśn taldi Jón Gunnarsson ógešfelldan sessunaut hafi veriš ummęli hans um Björku söngkonu.

Jón Gunnarsson og Birgitta Jónsdóttir sįtu ekki saman žegar Jón sagši žessi orš um Björku og andstyggš Birgittu į hjįsetu Jóns gat žvķ ekki komiš til nema vegna žess aš hśn sé kona svo forvitri aš hśn hafi vitaš af žvķ aš Jón mundi ķ framtķšinni tala óviršulega um Björk og žvķ žjįšst ķ hjarta sķnu og lķkama yfir žvķ sem mundi gerast ķ framtķšinni mešan Jón sat ķ makindum viš hliš hennar og uggši ekki aš sér.

Tilvonandi formašur Hręšslubandalagsins hefur ekki sömu skynjunarhęfileika um žaš ókomna og Birgitta, en sér orsakasamband milli žess aš Jón sé slęmur til hjįsetu og žeirra orša sem hann višhafši um Björku söngkonu.

Slķk nęmni fyrir orsök og afleišingu hefur sjaldan heyrst śr ręšustól Alžingis og hafa margir žó įtt žar góša spretti. Žęr Birgitta og Katrķn Jakobs eiga žakkir skildar fyrir aš opinbera žjóšinni meš jafn skķrum hętti žį rökręnu samfellu sem hugsun žeirra einkennist af.


Lęknaverkfall og RŚV

Enn einu sinni kom fréttastofa Rķkisśtvarpsins į óvart ķ sķšasta lęknaverkfalli.

Burtséš frį žvķ hvort kröfur lękna vęru sanngjarnar eša ósanngjarnar eša hvort samningamenn rķkis eša lękna vęru bilgjarnar eša óbilgjarnar žį afsakaši žaš ekki meš hvaša hętti fréttastofa Rķkissjónvarpsins flutti fréttir į žeim tķma sem lęknaverkfalliš stóš.

Dag eftir dag ķ hverjum fréttatķma voru samviskusamlega fluttar fréttir af žeirri vį sem vęri aš skapast į sjśkrahśsum og žį hęttu sem landsmönnum vęri bśin ef svo héldi fram sem horfši varšandi lęknadeiluna. Žį voru okkur samviskusamlega flutar fréttir af einstaklingum sem ęttu um sįrt aš binda vegna verkfalls lękna. Svo langt gekk žaš aš daginn įšur en samiš var flutti rķkissjónvarpiš fréttir af ungum dreng sem vęri fórnarlamb lęknaverkfallsins jafnvel žó aš ķ ljós kęmi sķšar aš ašgerš hans og töf į žvķ aš ljśka henni hefši ekkert meš lęknadeiluna aš geera.

Einhliša įróšur og įvirk umfjöllun fréttastofu RŚV af lęknadeilunni og meint ömurlegt įstand ķ heilbrigšismįlum var langt frį žvķ aš vera hlutlęg umfjöllun og minnti um margt į įróšursferšina sem žessi sama fréttastofa fór ķ gegn mönnum og mįlefnum frį október 2008 og fram į mitt įr 2009 ķ framhaldi af bankahruninu.

Fyrst į annaš borš er veriš aš troša upp į mann rķkisrekinni fréttastofu sem fólk veršur aš borga fyrir hvort sem žvķ lķkar eša ekki žį er lįgmarkskrafan aš gętt sé žokkalegrar hlutlęgni viš val og framsetningu frétta og fréttaflutningurinn sé vandašur og ķtarlegur. En žvķ mišur žį skortir į allt žetta.

Mér veršur stundum hugsaš til žess žegar sį męti fréttamašur Haukur Hólm var einn um hituna į Śtvarpi Sögu aš žį fannst mér hann flytja mun vandašri og ķtarlegri fréttir en nś žegar hann er įsamt žeim tugum fréttamanna sem daglega koma aš žvķ aš vinna fréttir fyrir okkur į RŚV.  Óeintanlega veltir mašur žvķ fyrir sér hvaš veldur.


Nęsta sķša »

Höfundur

Jón Magnússon
Jón Magnússon

Síðuritari er Hæstaréttarlögmaður og fyrrverandi alþingismaður.

 

Eldri fęrslur

Jśnķ 2017
S M Ž M F F L
        1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (27.6.): 5
  • Sl. sólarhring: 14
  • Sl. viku: 82
  • Frį upphafi: 1385736

Annaš

  • Innlit ķ dag: 5
  • Innlit sl. viku: 68
  • Gestir ķ dag: 5
  • IP-tölur ķ dag: 5

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband