Leita ķ fréttum mbl.is
Embla

Fęrsluflokkur: Matur og drykkur

Kaka eša fašmlag

Bresk heilbrigšisyfirvöld hafa vakiš athygli į žvķ aš žaš sé betra aš fólk sem vill gera vel viš samstarfsfólk sitt sżni žvķ vęntumžykju meš fašmlagi eša meš öšrum hętti innan sišręnna og višurkenndra marka ķ staš žess aš fęra žvķ kökur eša annaš sętmeti,eftir komu frį śtlöndum, į afmęlum eša öšru tilefni.

Offita, įunnin sykursżki og vaxandi tannskemmdir eru verulegt og vaxandi heilbrigšisvandamįl ķ Bretlandi. Žannig er žaš einnig hér. Naušsynlegt er aš vinna gegn sykurómenningunni.

Tališ er aš börn innbyrši aš jafnmagni žriggja sykurmola meš morgunkorninu sķnu į hverjum morgni og sum mun meira. Sykur er nįnast ķ allri tilbśinni fęšu og erfitt aš varast hann. Žaš er heilbrigšismįl aš vinna gegn sykurneyslu.

Sykur er eins og hvert annaš fķkniefni. Aukin sykurneysla kallar į meira magn af fķkniefninu sykri. Sykur kallar fram vellķšan hjį okkur sykurfķklunum og žess vegna sękjumst viš ķ fķkniefniš, žrįtt fyrir aš vita aš lķkamlega er žaš bara vont fyrir okkur.

Į sama hįtt og yfirvöld unnu gegn tóbaksreykingum ęttu žau nś aš setja sér markmiš varšandi aš draga śr sykur- og žess vegna saltneyslu žjóšarinnar. Žaš mundi auka vellķšan fólks žegar fram ķ sękir og draga śr kostnaši heilbrigšiskerfisins.

Hver einstaklingur ber įbyrgš į sjįlfum sér, en hann veršur žį aš eiga žess kost aš geta vališ ósykraša neysluvöru ķ staš sykrašrar eins og morgunkorn, brauš o.s.frv. Ef til vill mętti gera eins og meš sķgarettupakkana aš setja varśšarmerki į neysluvörur žar sem sykurmagn er umfram įkvešiš višmiš t.d:

VARŚŠ: Óhófleg sykurneysla er hęttuleg heilsu žinni.


Neytandinn borgar

Samkeppnisstofnun hefur beitt Mjólkursamsöluna višurlögum fyrir ólögmęta markašsstarfsemi til aš koma ķ veg fyrir samkeppni į žessum mikilvęga neytendamarkaši. Forstjóri fyrirtękisins segir aš neytendur muni į endanum borga žessar sektir. Hvort sem fólki lķkar žaš betur eša verr žį er žaš stašreyndin žegar markašsrįšandi fyrirtęki eru beitt slķkum višurlögum.

Af hverju žį aš leggja höfušįherslu į žaš aš sekta fyrirtęki?

Fyrirtęki sem slķkt brżtur ekki lög heldur žeir sem stjórna žvķ. Žaš eru alltaf einstaklingar sem standa aš lögbrotum -lķka brotum į samkeppnislögum. Af hverju ekki aš leggja höfušįherslu į aš refsa žeim seku ķ staš žess aš refsa neytendum?

Ķ 41.gr.a og b samkeppnislaga er heimild til aš refsa einstaklingum fyrir tiltekin brot į Samkeppnislögum. Breyta žarf samkeppnislögum į žann veg aš refsing einstaklinganna sem standa aš brotunum verši ašalatrišiš og sektir eša stjórnvaldssektir fyrirtękja verši aukaatriši nema til aš gera upptękan ólögmętan hagnaš fyrirtękjann af markašshindrandi starfsemi.

Mikilvęgast fyrir neytandann ķ frjįlsu markašshagkerfi er aš virk samkeppni sé į markaši. Virkasta leišin til aš svo geti veriš er aš gera einstaklingana įbyrga fyrir samkeppnisbrotum.

 

 


Bjór į bensķnstöšvar

Nś stendur til aš valdar bensķnstöšvar fįi aš selja bjór og léttvķn. Vķnmenningarfulltrśar veitingavalds og mśgamannagęslu hafa meš žessu įkvešiš aš bjóša upp į žessa neysluvöru ķ tengslum viš akstur bifreiša.

Eftir einn ei aki neinn var sjįlfsagt vķgorš til aš vara viš afleišingum žess aš vera ekki alsgįšur viš akstur. Nś mį segja aš śtśrsnśningurinn śr žessu vķgorši hafi oršiš ofan į; "fįšu žér tvo og aktu svo".

Akstur og įfengi er ekkert grķn eins og ótal mörg daušsföll og varanleg örkuml fólks sżna best. Bensķnstöšvar sem eiga tilveru sķna fyrst og fremst undir akstri bifreiša eru žvķ ekki bestu śtsölustašir žessa vķmugjafa og passa jafnvel saman og fiskur og reišhjól eša eitthvaš žašan af afkįralegra.

Į sķšasta žingi var lagt fram frumvarp til breytinga į įfengislögum žar sem gert var rįš fyrir aš selja mętti bjór og léttvķn ķ matvöruverslunum. Margir brugšust illa viš žeirri tillögu og töldu hana vera hiš versta mįl og fęršu żmis įgętis rök fyrir žeim sjónarmišum sķnum. Mįliš dagaši žvķ uppi einu sinni enn į Alžingi

Ef til vill gęti žaš oršiš mörgum alžingismanninum til uppljómunar aš įtta sig į, aš lįti Alžingi undir höfuš leggjast aš ganga frį skynsamlegri löggjöf um mikilvęg mįl žį kann svo aš fara aš žróunin verši enn verri en žeir sem varlega vildu fara ętlušu sér.

Nś hefur žaš skeš ķ žessu brennivķnssölumįli į bensķnstöšvum, illu heilli.


Markašur og neytendur

Žar sem markašsstarfsemin er fullkomin er samkeppnin virk og upplżsingamišlun til neytenda meš žeim hętti aš žeir vita hvar er hęgt aš gera hagkvęmustu kaupin. Žannig er žaš ekki hér į landi. Fįkeppni, takmörkuš samkeppni eša jafnvel engin er vķša į ķslensum markaši.

Žegar rķkisvaldiš gerir višamiklar skattabreytingar sem eiga aš leiša til verulegra breytinga į vöruverši er mikilvęgt ķ landi fįkeppninnar aš vel sé fylgst meš žvķ aš veršbreytingarnar leiši ekki til verulega hęrra vöruveršs. Žegar tvö nśll voru tekin aftan af krónunni į sķnum tķma var žess ekki gętt sem skyldi sem leiddi til žess aš verš hękkaši mikiš į įkvešnum vöruflokkum.

Žegar rįšherra neytendamįla segir aš žaš eigi ekkert aš gera vegna skattabreytinganna og markašurinn muni sjį um žetta žį vantar stęršir ķ dęmiš svo aš žetta virki eins og neytendamįlarįšherra segir aš žaš muni gera. Ķ fyrsta lagi žarf aš vera virk samkeppni į markašnum og ķ öšru lagi žurfa neytendur aš hafa greišan ašgang aš upplżsingum um vöruverš.

Žegar hvorugu er til aš dreifa ž.e. žęr vörur sem eru aš taka veršbreytingum eru flestar į fįkeppnismarkaši og neytendur hafa ekki nęgjanlega góšar upplżsingar um vöruverš og gęši žį er naušsynlegt til aš markašsstarfsemin virki betur aš greiš og góš upplżsingamišlun sé til neytenda.

Žess vegna ętti rįšherra neytendamįla aš endurskoša afstöšu sķna ķ žessu mįli og standa fyrir žvķ aš rķkisstjórnin feli žeim ašilum į markašnum sem hafa haft virkast eftirlit meš veršlagningu til neytenda, Neytendasamtökunum, ASĶ og ašilum sem halda śti upplżsingum į eigin vegum, aš fylgjast vel meš veršbreytingum nęstu mįnuši žannig aš veršbreytingar skili sér meš ešlilegum hętti til neytenda. 

Tķmabundiš įtak til aš fylgjast meš veršlagi og mišla upplżsingum til neytenda er naušsynlegt nś og nęstu mįnuši til aš tryggja ešlilega samkeppni og lįta žį sem standa sig ķ verslun njóta afraksturs erfišis sķns.  


Afnemum matarskatta

Grķšarlegir skattar gjöld og kvótar eru lögš į innflutt matvęli og vörur unnar śr žeim.  Žetta eru einu matarskattarnir ķ landinu. Žegar Frosti Sigurjónsson Framsóknaržingmašur segist vera į móti matarskatti žį mętti ętla aš formašur Efnahagsnefndar Alžingis vissi hvaš hann vęri aš tala um.

Ef matarskattarnir og innflutningshöftin yršu afnumin žį mundi verš į matvęlum lękka verulega. Meš žvķ aš hętta sérstökum stušningi viš matvęlaframleišslu innanlands mętti auk heldur lękka skatta umtalsvert t.d. lįta matvęli bera 0% viršisaukaskatt.

Žetta mundi bęta kjör alls almennings ķ landinu svo um munaši. Auk žess mundi žetta hafa žau įhrif aš vķsitala neysluveršs til verštryggingar mundi lękka verulega og žar meš verštryggšu lįnin. Sennilega er ekki til skynsamlegri efnahagsašgerš en einmitt žaš aš afnema hina raunverulegu matarskatta sem allir hafa veriš settir meš atkvęši Framsóknaržingmanna.

En Frosti Framsóknarmašur er aš tala um annaš. Frosti er aš tala um örlitla breytingu į viršisaukaskatti. Sś breyting skiptir ekki nema brotabroti af žvķ sem hagur heimilanna mundi batna um ef skattar į matvęli yršu afnumdir ž.e. raunverulegir matarskattar.

Nś hįttar svo til aš fjįrlagafrumvarpiš var lagt fram eftir aš um žaš hafši veriš fjallaš ķ rķkisstjórn og žingflokkum Framsóknarflokksins og Sjįlfstęšisflokksins. Hefši ekki veriš samstaša um meginatriši fjįrlagafrumvarpsins žį hefši tillaga um breytingu į viršisaukaskatti aldrei komiš fram. Frįhlaup Frosta Sigurjónssonar og żmissa annarra Framsóknarmanna frį eigin tillögum er žvķ ómerkilegur pópślismi.

Formašur Sjįlfstęšisflokksins, fjįrmįlarįšherra, getur ekki setiš undir žvķ aš leggja fram sameiginlegar tillögur rķkisstjórnarinnar, en svo hoppi žingmenn Framsóknarflokksins frį eins og gaggandi hęnur į tśni viš fyrsta golužyt.  Annaš hvort styšur Framsóknarflokkurinn eigin tillögur eša hann er ekki samstarfshęfur. 


Bżr žrišja hvert barn į Ķslandi viš fįtękt?

Śt er komin enn ein furšuskżrsla frį UNICEF um fįtękt barna. Samkvęmt skżrslunni bżr tęplega žrišjungur ķslenskra barna viš fįtękt. 

Fįtękastir į Ķslandi eru žeir sem eru atvinnulausir eša geta ekki unniš vegna sjśkdóma. En žeir sömu njóta margvķslegrar ašstošar t.d. varšandi hśsnęši, greišslu sjśkrakostnašar, ókeypis menntun fyrir auk margs annars. Į heimilum svonefndu fįtęku barnanna samkvęmt skżrslunni eru sjónvörp,tölvur, ķskįpar, stereógręur, bķll eša bķlar og flest žeirra eiga farsķma. Er žetta fįtękt?

Stašreyndin er sś aš skżrslan byggir ekki į žvķ sem fólk almennt skilur sem fįtękt. Félagsfręšingarnir sem unnu skżrsluna lķta ekki į fįtękt sem žaš aš vera of fįtękur til aš geta notiš grundvallar efnalegra gęša til aš geta haft žaš gott. Žess ķ staš hafa sérfręšingarnir tölfręšilega višmišun sem er sś aš žś bżrš viš fįtękt ef laun heimilisins eru minna en 60% af mešatekjum žjóšfélagsins.

Į grundvelli žessara skilgreininga žį skiptir žaš engu mįli žó tekjur allra yršu helmingi hęrri. Hlutfall fįtęktar yrši eftir sem įšur sś sama. Ef laun almennt lękkušu hins vegar gęti žaš oršiš til žess aš fįtękum fękkaši į grundvelli sömu śtreikninga žó aš fólk hefši žaš efnalega mun verra. 

Til aš sżna fram į fįrįnleika skżrslugeršar Unicef mį benda į aš ķ nżlegri skżrslu žeirra žį er nišurstašan sś aš fįtękt barna ķ Lśxemborg sé meiri en ķ Tékklandi. Samt sem įšur er einna mest velmegun og hęstu launin ķ Lśxemborg af öllum löndum Evrópu.

En hvers vegna notar stofnun eins og Unicef svona višmišanir. Stofnunin sjįlf hefur gefiš žį skżringu į žvķ, aš gerši hśn žaš ekki, žį mundi ekki vera nein fįtękt ķ rķkum löndum eins og Lśxemborg, Noregi, Svķžjóš og Ķslandi. Sś stašreynd hentar hins vegar ekki Unicef eša Samfylkingarfólki veraldarinnar, sem byggir į žvķ aš sé ekki um fįtękt aš ręša žį verši aš bśa hana til.

Žess vegna er bśiš til hugtakiš hlutfallsleg fįtękt og Stefįn Ólafsson hįskólakennari og skżrsluhöfundar Unicef vinna śt frį žvķ višmiši en ekki raunveruleikanum um aš fįtękt sé fįtękt sem er allt annaš en tölfręšilķkan hlutfallslegrar fįtęktar.

Žannig mundi sonur minn vera skilgreindur samkvęmt žessum vķsindum sem fįtękur ef ég gęfi honum 2000 krónur į viku ķ vasapeninga en meirihluti skólafélaga hans fengju 3.500 ķ vasapeninga frį sķnum foreldrum. Hann héldi įfram aš vera skilgreindur sem fįtękur žó ég hękkaši vasapeningana hans um helming ķ 4000 ef vasapeningar félaganna hękkušu ķ 7.000 Engu skipti ķ žvķ sambandi žó aš heildarneysla į hvert barn sé um 60 žśsund žegar upp er stašiš og hvort barniš nżtur efnalegrar velmegunar eša ekki.  

Samfélagslega fįtęktin veršur aš hafa sinn framgang jafnvel žó hśn sé allsendis óraunveruleg. 

Viš gerum grķn af svonefndri hįksólaspeki mišalda. Mašur lķttu žér nęr. 


ASĶ ķ strķš viš rķkisstjórnina?

Mišstjórn ASĶ telur engan grundvöll til frekara samstarfs eša samręšu viš rķkisstjórnina nįi fjįrlagafrumvarpiš fram aš ganga. Žaš skiptir žį engu mįli aš mati mišstjórnar ASĶ hvaš rķkisstjórnin gerir aš öšru leyti ef strįkarnir hjį ASĶ fį ekki aš rįša fjįrlögunum.

Mišstjórn ASĶ og forseti samtakanna höfšu öllu meira langlundargeš meš vinstri stjórn Jóhönnu Siguršardóttur og žaš var ekki fyrr en į sķšustu metrunum sem aš samtökin sįu įstęšu til aš hóta samstarfsslitum viš žį rķkisstjórn žó öllu bįgara hafi įstandiš veriš į žeim tķma gagnvart launafólki.

Svo viršist sem žessi įlyktun mišstjórnar ASĶ sé byggš į fölskum forsendum. Ķ įlyktuninni segir aš launafólk hafi haft réttmętar vęntingar um endurreisn og uppbyggingu velferšarkerfisins.  Svo viršist sem mišstjórnarmennirnir hafi ekki įttaš sig į aš velferšarkerfiš er viš lżši į Ķslandi og žvķ ómöguleiki aš endurreisa žaš. Žį liggur lķka fyrir aš mestur hluti rķkisśtgjalda er til velferšarkerfisins ķ formi framlaga varšandi nįm, heilsu, bętur, millifęrslur o.fl.  Sé žaš krafa ASĶ aš auka žessi śtgjöld žį veršur žaš ekki gert įn aukinnar skattlagningar.

Getur žaš virkilega veriš krafa mišstjórnar ASĶ aš skattleggja landsmenn ž.į.m. launafólk meira til aš auka millifęrslur ķ žjóšfélaginu, sem af vinstra fólki er kallaš aukin velferš. Gęti žaš veriš aš aukin velferš launafólks vęri einmitt fólgin ķ žvķ aš draga śr skattheimtu žannig aš hver og einn héldi meiru eftir til eigin rįšstöfunar af launatekjum sķnum.

Svo ętti žessi mišstjórn aš ķhuga hvort žaš vęri ekki besta kjarabótin fyrir launžega ķ landinu aš lįnakerfiš į Ķslandi vęri meš sama hętti og į hinum Noršurlöndunum žannig aš verštrygging yrši afnumin. Einnig aš matvęlaverš vęri meš svipušum hętti og į hinum Noršurlöndunum og hagsmunir neytenda tryggšir. Vęri ekki mikilvęgara fyrir mišstjórn ASĶ aš einhenda sér ķ slķka barįttu fyrir raunverulegum hagsmunum launafólks ķ staš žess aš fara ķ vindmyllubardaga viš rķkisstjórnina. 

 


Vķn ķ hvaša bśšir?

Enn einu sinni er deilt um hvort aš selja eigi vķn ķ matvörubśšum eša ekki. Rök žeirra sem segja aš slķkt muni auka drykkja voru gild fyrir nokkru sķšan en halda tępast lengur. Įstęšan er sś aš vķn er til sölu ķ mörgum stórmörkušum išulega viš hlišina į matvörubśšinni. Auk žess er vķn venjulega til sölu į kaffistöšum og ķ greišasölum mešfram žjóšvegi 1 og vķšar. Ašgengi aš įfengi er žvķ nįnast ótakmarkaš.

Śr žvķ sem komiš er yrši žvķ engin hérašsbrestur žó įfengi yrši selt ķ matvörubśšum, žó mér finnist žaš ķ sjįlfu sér ekki ęskilegt.

Mešan fólk deilir um hvort selja eigi įfengi ķ matvörubśšum eša ekki, žį er horft framhjį žvķ aš vķnbśširnar eru opinber fyrirtęki meš opinberu starfsfólki. Rķkisstarfsmenn sem vinna viš aš afgreiša įfengi og eru ķ BSRB en ekki VR. Er einhver glóra ķ žvķ aš rķkiš sé aš reka žessar verslanir.

Af hverju mį ekki draga śr rķkisumsvifum meš žvķ aš selja vķnbśširnar til einstaklinga sem mundu žį reka žęr eins og hvert annaš fyrirtęki meš žeim réttindum og skyldum sem žvķ fylgir.   Ég hef aldrei skiliš af hverju žaš žurfi rķkisstarfsmenn til aš afgreiša įfengi ķ sérverslunum meš įfengi. Į sama tķma eru unglingar aš ganga um beina og selja vķn į veitingastöšum. Af hverju eru žeir ekki ķ BSRB. Žarf rķkisstarfsmann til aš selja raušvķnsflösku śt śr vķnbśš en venjulegt verslunarfólk til aš selja raušvķnsflöskuna į vetingastaš.

Vilji einhver reyna aš rökfęra žaš aš ešlilegt sé aš rķkiš reki sérverslanir meš įfengi žį mį meš sama hętti rökfęra aš rķkiš eigi aš sjį um alla sölu og dreifingu įfengis hvort sem er ķ verslunum eša vegasjoppum.

Nś skora ég į Vilhjįlm Įrnason hinn vaska unga žingmann Sjįlfstęšisflokksins sem ętlar aš flytja frumvarp um aš įfengi verši selt ķ matvöruverslunum, aš fylgja stefnu flokks sķns um aš draga śr rķkisumsvifum og flytji ķ kjölfariš frumvarp um aš opinberu vķnbśširnar verši einkavęddar strax.  


Góš og vond samkeppni

Talsmenn landbśnašarkerfisins hafa brugšist ókvęša viš žvķ aš lagt skuli til aš Samtök atvinnulķfsins (SA) įlykti į žann veg aš auka skuli samkeppni viš framleišslu og sölu į landbśnašarvörum.  Tillagan er sett fram vegna žeirrar stefnumótunar SA aš auka samkeppni ķ landinu.

Traušla veršur séš hvernig į aš nį fram žvķ markmiši SA um aukna samkeppni ef framleišsla og sala mikilvęgustu matvara er undanskilin. Af hverju ķ ósköpunum ętti žaš lķka aš vera? 

Ķ 1.gr samkeppnislaga frį 2005 segir ķ 1.gr:

Lög žessi hafa žaš markmiš aš efla virka samkeppni ķ višskiptum og žar meš vinna aš hagkvęmri nżtingu framleišslužįtta žjóšfélagsins. Markmiši žessu skal nįš meš žvķ aš:
   a. vinna gegn óhęfilegum hindrunum og takmörkunum į frelsi ķ atvinnurekstri,
   b. vinna gegn skašlegri fįkeppni og samkeppnishömlum,
   c. aušvelda ašgang nżrra samkeppnisašila aš markašnum.

Sambęrilegt įkvęši var ķ eldri samkeppnislögum sem sett voru fyrir um tveim įratugum.

Žrįtt fyrir aš sś stefna hafi veriš mótuš fyrir tveim įratugum og samstaša veriš um aš žaš vęri žjóšhagslega hagkvęmt aš virk samkeppni vęri į markaši žį hafa framleišendur og söluašilar bśvara sagt žaš gott fyrir alla ašra en žį. Meš žvķ er veriš aš višhalda fįkeppni og einokun til hagsbóta fyrir žį fįu į kostnaš hinna mörgu.

Žaš gilda sömu sjónarmiš og lögmįl um bśvöruframleišslu sem og ašra mannlega starfsemi ķ višskiptum. Žaš er nįgaul fortķšar aš halda žvķ fram aš önnur lögmįl eigi viš um framleišslu og sölu į mjólk eša saušaketi en į fiski og brauši.  


Af hverju ekki hvalkjöt?

Nokkrir eigendur veitingastaša telja žaš sér til tekna aš lżsa žvķ yfir aš žeir bjóši neytendum ekki upp į hvalkjöt. Ég veit ekki til aš nokkur af žessum stöšum hafi nokkru sinni bošiš višskiptavinum sķnum upp į hvalkjöt žannig aš hér er žį ekki neitt nżtt į feršinni nema yfirlżsingin.

Óneitanlega hefši višskiptavinum nokkurra af žeim kaffistöšum sem auglżsa hvalkjötsskort brugšiš ķ brśn ef hvalkjöt hefši allt ķ einu birst į matsešlinum auk kaffibraušs og Hnallžóra sem žar eru jafnan ķ boši. Sama er aš segja um veitingastaši fyrir gręnkera sem eru ekki meš  kjöt į bošstólum.

Undirtónninn ķ yfirlżsingunni er žó alvarlegur. Talsmašur hvalkjötsyfirlżsingarinnar lętur ķ vešri vaka aš žaš sé sišferšilega įmęlisvert aš bjóša upp į hvalkjöt eša borša žaš.  Af hverju? Dżrin eru ekki ķ śtrżmingarhęttu. Ekki er um verri mešferš į dżrum aš ręša en gengur og gerist viš kjötframleišslu.

Barįtta gegn lošdżrarękt og selveišum er jafnundarleg. Einhver hįskólaspekingur kom meš gjörsamlega rakalaus andmęli gegn lošdżrarękt ķ fyrradag. Slķk andmęli eru raunar ekki nż af nįlinni. Brigitte Bardot sem einu sinni var fręg fyrir frķšleika fór ķ tildurklęšnaši sķnum į noršurslóšir til aš mótmęla veišum og vinnslu selaafurša og žaš hafa żmsir ašrir gert įn nokkurra skynsamlegra raka. 

Rómantķskir sveimhugar vķša um heim viršast telja aš naušsyn beri til aš koma ķ veg fyrir aš fólk į noršurslóšum nżti meš sjįlfbęrum hętti žau gęši sem nįttśran bżšur upp į. Rökin eru alltaf tilfinningažrungin, en įn hagręnnar eša vistręšilegrar skķrskotunar.

Žaš er slęmt aš veitingahśsaeigendur skuli taka žįtt ķ svona auglżsingaherferš. Meš sömu rökum og sjónarmišum mętti mótmęla ansi mörgu sem finnst į matsešli sumra žeirra.

 


Nęsta sķša »

Höfundur

Jón Magnússon
Jón Magnússon

Síðuritari er Hæstaréttarlögmaður og fyrrverandi alþingismaður.

 

Eldri fęrslur

Įgśst 2017
S M Ž M F F L
    1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 31    

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (22.8.): 7
  • Sl. sólarhring: 23
  • Sl. viku: 111
  • Frį upphafi: 1397330

Annaš

  • Innlit ķ dag: 5
  • Innlit sl. viku: 94
  • Gestir ķ dag: 5
  • IP-tölur ķ dag: 5

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband