Leita ķ fréttum mbl.is

Fęrsluflokkur: Fjįrmįl

Blessun rķkishyggjunnar

Mörgum brį ķ brśn žegar žeir hlżddu į tilvitnanir og innskot frį fjįrmįlarįšherra, sešlabankastjóra og hagfręšilegum sérfręšingi Hįskólans ķ Reykjavķk ķ rįšgjöf til stjórnvalda allt frį žvķ fyrir bankakreppuna 2008. Žeir voru allir žeirrar skošunar, aš aukin rķkisafskipti, skuldasöfnun hins opinbera og eftir žvķ sem ég gat best skiliš peningaprentun og gengisfellingu vęri žaš, sem helst gęti oršiš til bjargar ķ žeim efnahagsžrengingum sem framundan vęri vegna sóttvarnarašgerša rķkisvaldsins.

Eftir žvķ sem best veršur greint hefur fjįrmunum veriš sturtaš śr rķkissjóši į žessu įri, sumt til skynsamlegra rįšstafana, en annaš er óafsakanlegt brušl og eyšslusemi į peningum skattgreišenda. Meiningin mun vera aš skrśfa enn hraustlegar frį eyšslukrana rķkisvaldsins og eyša peningum, sem ekki eru til.

Stjórnarandstašan hefur ekkert annaš til mįlanna aš leggja, en aš heimta aš rķkiš eyši ennžį meira af peningum, sem ekki eru til. En sameignilega viršist stjórn og stjórnarandstaša vera sammįla um aš žetta reddist allt žegar hagkerfiš dafnar į nżjan leik og vex meš žeim störfum sem rķkiš ętlar aš bśa til ž.į.m. ķ hinu svonnefnda "gręna hagkerfi" sem aldrei hefur veriš rekiš öšruvķsi en meš grķšarlegu tapi. 

Óneitanlega var sś hugsun įleitin, aš nś vęri komiš nżtt afbrigši af fjįrmįlaviti sem einkenndi rįšstafanir ķ ašdraganda bankakreppunnar įriš 2008.

Ekki sakar aš spurt sé ķ žessum tryllta dansi stjórnmįlaelķtunnar og meginhluta fréttaelķtunnar ķ kringum tįlsżn gullkįlfs rķkishyggjunar, hvenęr rķkisvaldiš hafi nokkru sinni, nokkurs stašar veriš žess megnugt aš skapa fjölda aršvęnlegra starfa til frambśšar.

Žį ekki sķšur, hvort reynsla žeirra žjóša, sem hafa į sķšustu įratugum vikiš rķkishyggunni til hlišar og leyst hundruš milljóna manna śr fįtękt og frį hungurvofunni meš žvķ aš virkja einstaklingsframtakiš sé ekki fordęmi sem įstęša sé til aš taka mark į.

Žvert į žį stefnu sem nś er bošuš vęri skynsamlegra aš skera alla óžarfa fitu utan af rķkisbįkninu og rśmlega žaš. Meš žvķ aš lękka skatta į fólk og fyrirtęki vęri lķka lagšur grundvöllur aš žvķ, aš einstaklingarnir hefšu möguleika į aš virkja sköpunarkraft sinn og dugnaš og breyta žvķ ķ aršvęnlegan rekstur sjįlfum sér og öšrum til góšs.

Aukin rķkishyggja og rķkisafskipti munu eingöngu leiša til žess aš fyrirsjįanleg kreppa veršur langvinnari, dżpri og alvarlegri en hśn yrši vęri einkaframtakiš virkjaš til góšra hluta. Sķšan veršur aš horfast ķ augu viš žaš, aš sešlaprentun og įframhaldandi įbyrgšarleysi ķ launamįlum ekki sķst stjórnmįlastéttarinnar og embęttismannaašalsins, sem hefur leitt til žess aš launakjör eru gjörsamlega śr takti viš žann raunveruleika sem viš bśum viš ķ dag er eingöngu įvķsun į gengisfellingar ķ smęrri eša stęrri skrefum og óšaveršbólgu ķ kjölfariš, sem er óhjįkvęmileg ef rķkishyggjan fęr aš tröllrķša öllu ķ landinu.

Žetta eru žvķ mišur einföld efnahagsleg sannindi sem gilda alltaf, en hefur išulega veriš vikiš til hlišar alltaf meš skelfilegum afleišinum sķšast ķ ašdraganda bankahrunsins įriš 2008.

Er įstęša til aš endurtaka žaš meš mun verri og skelfilegri afleišingum?

 


Fęšuöryggi og fjįrmįlastjórn.

Talsmenn hamfarastyrkja til vissra greina landbśnašarins hamast nś sem sjaldan fyrr og halda žvķ fram, aš dęmalaus višbrögš stjórnvalda vķtt og breitt um veröldina viš Covid veirunnar sżni ótvķrętt, aš gęta verši betur aš fęšuöryggi žjóšarinnar meš auknum styrkjum til įkvešinnar landbśnašarframleišslu. 

Žessi hamagangur einangrunarsinnanna er byggšur į fölskum forsendum. Žrįtt fyrir aš žjóšir ķ okkar heimshluta hafi dęmt sig ķ mismunandi stranga einangrun og śtgöngubann, žį hefur fęšuframleišslan ekki raskast og flutningar į matvęlum og öšrum vörum ekki heldur. Matvęlaöryggiš var žvķ aldrei ķ hęttu žrįtt fyrir óttablandin višbrögš viš veirunni 

Hvaš afsakar žį ašgeršir stjórnvalda til aš fęra meiri peninga frį skattgreišendum til įkvešinna framleišenda ķ landbśnaši og żmsum öšrum greinum vegna Covid veirunnar, eins og landbśnašarrįšherra hreykir af?

Ekki neitt. 

Hvaša žżšingu hefur žaš sķšan, aš landbśnašarrįšherra og rķkisstjórnin taki peninga skattgreišenda til aš greiša aukna styrki til gręnmetisframleišenda og/eša annarra framleišenda ķ landbśnaši?

Mun verš į gręnmeti til neytenda lękka? Var žaš forsenda aukinna styrkja? Ónei.

Reynsla neytenda af auknum styrkjum og beingreišslum til framleišenda er sś, aš žeir skila sér ekki eša žį mjög óverulega til neytenda meš lęgra verši.

Af hverju mį ekki styšja viš atvinnurekstur meš almennum ašgeršum eins og t.d. skattalękkunum t.d. afnįmi tryggingargjalds?

Nś skiptir mįli aš gęta vel aš žvķ aš opinberu fé sé ekki sólundaš ķ gęluverkefni, heldur brugšist viš raunverulegan vanda vegna Covid. Of margar ašgeršir rķkisstjórnarinnar eru žvķ mišur žvķ marki brenndar aš fęra fjįrmuni frį skattgreišendum til žóknanlegra ašila ķ atvinnurekstri.

Sżnu verra er aš stjórnarandstašan hefur ekki annaš til mįlanna aš leggja en aš krefjast enn meiri śtgjalda śr rķkissjóši. Pólitķsk yfirboš formanns Samfylkingarinnar og helsta mešreišarsveins hans eru meš žvķ aumkunarveršara sem heyrst hefur į Alžingi. 

Skattgreišendur eigi enn sem fyrr fįa vini į Alžingi. Ętla mį, aš žröngt verši ķ bśi margra žegar žjóšin žarf aš taka śt timburmenn órįšssķunnar. 

 

 


Hinn sanni žjóšaraušur

Ķ kjölfar efnahagslegra žrenginga og erfišleika einkafyrirtękja vegna ašgerša stjórnvalda gegn C-19 hafa gamlir kommar skrišiš į nż śt śr holum sķnum og lįta vķša til sķn taka į samfélagsmišulum. Inn holurnar, skrišu žeir žegar Kommśnisminn varš gjaldžrota 1989 og gat ekki braušfętt žęr žjóšir sem honum tilheyršu. Nś telja žeir vera lag žar sem komiš sį aš endalokum markašshagkerfisins. 

Ķ hita augnabliksins hafa sumir gamlir ešalkratar ringlast ķ höfšinu eins og  Jón Baldvin, sem fęrši Alžżšuflokkinn svo langt til markašshyggju, aš hann klofnaši. Nś telur hann helst til varnar vorum sóma aš dansa į nż į Raušu ljósi. 

Forustumenn Samfylkingarinnar Logi formašur og Įgśst Ólafur prédika aš sannur žjóšaraušur séu opinberir starfsmenn og leggja til aš rķkiš fęri śt kvķarnar ķ žessum hremmingum og fjölgi hįlaunastörfum hins opinbera sem aldrei fyrr. Sólveig Anna Jónsdóttir formašur Eflingar, fylkir liši sķnu til verkfalla enda feitan gölt aš flį hjį rķki og sveitarfélögum, žegar tekjur geta dregist saman allt aš helmingi. 

Ķ hugum žessa fólks viršist žaš ekki neinum vafa undirorpiš aš endalok markašshagkerfisins, kapķtalismans sé runnin upp og best sé aš lįta žį sem eru aš bögglast viš aš reka fyrirtęki į eigin kostnaš einungis njóta žeirra mola sem hrjóta af boršum hįlaunaašals ķ žjónustu rķkisins. 

Framleišsluveršmęti er eitthvaš sem žetta vinstra fólk telur ekki skipta mįli enda skilur žaš sjaldnast hvaš ķ žvķ felst.

Sennilega hefur ašeins einu sinni įšur veriš bošuš jafn purkunarlaus rķkishyggja. Žaš var hjį Raušu Khmerunum ķ Kambodķu foršum daga.  

 

 

 

 

 


Leggjum nišur glórulausa skattheimtu

Hręšslan viš C-19 veiruna og višbrögš stjórnvalda hafa girt fyrir tekjumöguleika fjölmargra einstaklinga ķ sjįlfstęšri atvinnustarsemi og rżrt verulega möguleika annarra til aš afla sér tekna. Viš žvķ žarf aš bregšast meš žvķ aš afnema skattlagningu sem nś er meš öllu óréttmęt og višmišanir sem standast ekki lengur.

Tryggingargjald į atvinnurekstur hvort heldur stórrekstur eša einstaklingsrekstur hefur alltaf veriš ósanngjarnt. Žaš er frįleitt aš skattleggja einstaklinga sérstaklega fyrir aš vinna hjį sjįlfum sér hvaš žį fyrir aš rįša fólk til starfa.

Nś žegar tekjumöguleikar ķ mörgum greinum eru engir og tekjur nįnast allra einstaklinga og lķtilla fyrirtękja ķ atvinnurekstri rżrast verulega er tvennt til vilji stjórnmįlamenn gera fólki kleyft aš vinna sig śt śr kreppunni. Annars vegar aš létta af sköttum eša skattleggja fólk og dreifa sķšan skattfénu śt frį rķkinu aš gešžótta stjórnmįlamanna.

Ašgeršarpakkar rķkisstjórnarinnar hafa žvķ mišur veriš meš žeim hętti, aš deila peningum śr rķkissjóši ķ staš žess aš skera burt óréttmęta skattheimtu.

Žaš er lķfsnaušsyn fyrir vöxt og višgang ešlilegs atvinnulķfs ķ landinu nś og žegar žessu fįri lżkur, aš létta af žeim sköttum sem eru óréttmętir og sérlega ķžyngjandi mišaš viš ašstęšur. Žar kemur žį helst til aš skoša aš leggja nišur tryggingargjaldiš, sem er įreiknašur skattur upp į 6.3% af ętlušum tekjum atvinnurekandans. Žį žarf aš afnema višmišunarfjįrhęšir Rķkisskattstjóra til śtreiknings stašgreišslugjalda. 

Višmišunarfjįrhęšir Rķkisskattstjóra fyrir atvinnurekendur segja, ef žś stundar žessa atvinnugrein įtt žś aš hafa žessar tekjur og greiša skatt af žeim hvort sem žś hefur žęr eša ekki. Fyrir liggur aš žessar višmišanir eru allar hrundar til grunna og žį er ešlilegt aš gefa borgurnum heimild til aš greiša stašfgreišslugjald į grundvelli rauntekna eins og žęr eru nś ķ staš ķmyndašra tekna sem Rķkisskattstjóri telur aš fólk ķ sjįlfstęšum atvinnurekstri eigi aš hafa skv. reikniformślu sem heldur engu vatni nśna. 

Žessar rįšstafanir veršur aš gera žegar ķ staš og žęr eru affarasęlli en sś stefna rķkisvaldsins skv. žeim ašgeršarpökkum sem hefur veriš spilaš śt, aš halda skattheimtunni įfram og greiša sķšan til įkvešinna ašila eftir gešžótta. 

Afnįm tryggingargjaldsins og višmišunartekna Rķkisskattstjóra eru naušsynleg fyrsta ašgerš til aš koma į móts viš einkafyrirtęki ķ įstandi eins og nś rķkir. Slķk ašgerš er til žess fallin, aš lķtil og mešalstór fyirtęki geti lifaš af og hśn gerir ekki upp į milli einstaklinga ólķkt žvķ sem allir gjafapakkar rķkisstjórnarinnar til žessa munu gera. 


Višskiptabann Ķslandsbanka. Frjįls markašur og fasismi.

Ķ gęr tilkynnti Ķslandsbanki aš hann hefši sett bann į višskipti viš žį, sem bankinn skilgreinir sem "karllęga" fjölmila. Bankinn ętlar aš hętta višskiptum viš fjölmišla sem ekki standast skošanir bankans varšandi kynjahlutföll žįttstjórnenda og višmęlenda. Bankinn ętlar žannig ekki aš eiga višskipti viš fjölmišla į grundvelli gęša žeirra og hagkvęmni fyrir bankann aš eiga višskiptin. Markašslögmįlum skal vikiš  til hlišar en ķ staš ętlar Ķslandsbanki aš eiga višskipti  viš fjölmišla į grundvelli skošana žeirra og stjórnunar. 

Žegar eitt stęrsta fyrirtękiš į ķslenskum frjįmįlamarkaši tilkynnir, aš žaš ętli ekki aš lįta markašssjónarmiš rįša varšandi višskipti sķn į markašnum heldur įkvešin pólitķsk višhorf žį er žaš alvarlegt mįl óhįš žvķ hver žau pólitķsku višhorf eru. 

Ķ žessu sambandi er athyglisvert aš Ķslandsbanki setur bara bann į svonefnda "karllęga" fjölmišla, en ekki önnur "karllęg" fyrirtęki į ķslenskum markaši. Žetta bendir til žess, aš markmiš Ķslandsbanka sé aš hlutast til um skošanamótun og višhorf fjölmišlafyrirtękja. Nęsti bęr viš ritskošun og žann fasisma, aš žvinga ašila į markaši til aš samsama sig sömu skošun og ofbeldisašilinn ķ žessu tilviki Ķslandsbanki.

Meš sama hętti getur Ķslandsbanki sett sér frekari markmiš t.d. ķ loftslagsmįlum og sett bann į višskipti viš žį sem efast um hnattręna hlżnun af mannavöldum eša eru ósammįla lögum um kynręnt sjįlfręši eša hvaš annaš, sem stjórnendur bankans telja óešlilegt. Ašgeršir Ķslandsbanka mótast žį ekki af grundvallarsjónarmišum  markašsžjóšfélagsins en lķkir eftir žvķ sem geršist ķ Žżskalandi nasismans upp śr 1930. Fasisminn byrjar alltaf į aš taka fyrir mįl sem flestir eru sammįla um og fikrar sig sķšan įfram. 

Ķslandsbanki er fyrirtęki į markaši, sem į aš hafa žau markmiš aš veita višskiptavinum sķnum góša og hagkvęma žjónustu į sem lęgstu verši į sama tķma og bankinn reynir aš hįmarka aršsemi sķna meš hagkvęmni ķ rekstri. Žaš eru markašsleg markmiš fyrirtękisins. Hlutverk Ķslandsbanka er ekki aš blanda sér ķ pólitķk eša ašra löggęslu en bankanum er įskiliš aš gegna skv. lögum. Ešlilegt er aš löggjafarvaldiš og dómsvaldiš sinni sķnum hlutverkum og bankarnir sķnum en žvęlist ekki inn į sviš hvers annars. Ķslandsbanki hefur betri fagžekkingu į lįnamįlum, en Hęstiréttur Ķslands, en Ķslandsbanki hefur ekki hęfi til aš gerast Hęstiréttur ķ žeim mįlum sem žeim dettur ķ hug.

Žaš fęri vel į žvķ aš stjórendur Ķslandsbanka fęru aš eins og blašasalinn, sem seldi blöš sķn fyrir utan stórbanka ķ Bandarķkjunum gerši žegar višskiptavinur bankans kom śt śr leigubķl og skorti reišufé til aš borga og baš blašasalann um lķtiš lįn sem yrši greitt aftur innan klukkustundar til aš greiša leigubķlnum. Žį sagši blašasalinn. Viš höfum sérstakt samkomulag okkar į milli ég og bankinn. Ég sel blöš sem ég kann og žeir lįna peninga sem žeir kunna, en viš ruglumst ekki inn ķ viškstipti hvors annars. Ķslandsbanki ętti aš huga aš žvķ aš sinna žvķ sem žeir kunna en lįta ašra um pólitķk og skošanamótun ķ žjóšfélaginu.  


Guš hvaš žetta kemur į óvart

Žegar ķslensk stjórnsżsla stendur sig ekki og fęr falleinkun ķ hvaša mįli sem er, žį er viškvęšiš jafnan, aš žetta komi į óvart og slęma umsögnin eša einkuninn eigi ekki rétt į sér. Erlendu ašilarnir hafi ekki skiliš aš žetta vonda eigi alls ekki viš okkur.

Alltaf er lįtiš eins og hlutirnir detti hreinlega ofan ķ höfušiš į rįšamönnum og embęttismönnum eins og žruma śr heišskķru lofti. 

Sķšasta tilbrigšiš viš žetta stef eru višbrögš dómsmįlarįšherra og annarra rįšamanna ķslenskra vegna žess aš viš erum ķ fjįrmįlalegri lausung og peningažvętti ķ hópi meš löndum eins og Zimbabwe og örfįum öšrum sem uppfylla ekki skilyrši um skilvikt eftirlit meš peningažvętti, eiturlyfjasölu og hryšjuverkum.

Skv. skżrslu FATF alžjóšlega starfshópsins um ašgeršir gegn peningažvętti og fjįrmögnun hryšjuverka kemur ķ ljós, aš athugasemdir viš ašgeršarleysi ķslenskra stjórnvalda ķ žessum efnum eru ekki nżjar af nįlinni. Athugasemdirnar hafa legiš fyrir frį įrinu 2017 og jafnvel fyrr. Ķslenskum stjórnvöldum var ķ febrśar 2018 gefinn kostur į aš bęta śr stöšunni, sem hefur tekist aš nokkru leyti, en žó skortir verulega į, žannig aš Ķsland er ķ hópi örfįrra landa sem fęr falleinkun FATF varšandi ónógt eftirlit meš peningažvętti og fjįrmögnun hryšjuverka. 

Žar sem Ķsland var ekki sett į žennan ljóta lista fyrr en eftir aš hafa įtt möguleika į aš bęta śr stöšunni en gerši ekki meš fullnęgjandi hętti, žį žżšir ekki fyrir stjórnvöld og rįšherra dómsmįla aš lįta sem žetta sé bara eins og žetta sé allt ķ plati og komi fólki jafnmikiš į óvart og žegar epliš datt į hausinn į Isaac Newton foršum. 

Ešlilegt er aš almenningur leiti skżringa af žegar skżringar koma ekki frį stjórnvöldum. Ein skżring sem sett hefur veriš fram er aš hluti af vandanum stafi frį svonefndri gjaldeyrisleiš Sešlabanka Ķslands, sem žįverandi Sešlabankastjóri setti ķ gang meš velvilja rķkisstjórna, en hśn gekk śt į žaš aš fólk gat selt erlendan gjaldeyri og fengiš 20% įlag į gjaldeyrinn. Góšur kostur žaš allt ķ einu varš milljónin aš tólfhundruš žśsund og hagnašurinn eftir žvķ meiri sem meira var selt af erlendum gjaldeyri.

Ekki liggur fyrir hvort žeir sem vildu selja gjaldeyri skv. žessari leiš žurftu aš gefa višhlķtandi upplżsingar um uppruna erlenda gjaldeyrisins. Mišaš viš lżsingu eins stjórnanda Sešlabankans, sem nżtti sér žessa leiš, en sś sat įšur ķ Rannsóknarnefnd Alžingis, žį vissi hśn ašpurš upphaflega ekki hvaš hśn hefši selt mikinn gjaldeyri eša hver uppruni hans var. 

Hverjir voru žaš sem nżttu sér žessa gróšavęnlegu fjįrfestingaleiš Sešlabanka Ķslands. Ekki voru žaš žeir, sem hafa stritaš alla sķna ęvi hér į landi og fengiš greitt ķ ķslenskum krónum.

En hverjir voru žaš? Žaš fęst ekki uppgefiš. 

Getur veriš aš eigendur leynireikninga į Tortóla og ķ öšrum skattaskjólum hafi nżtt sér žennan fjįrfestingakost. Getur veriš aš starfsmenn ķslensku utanrķkisžjónustunnar hafi nżtt sér žennan fjįrfestingakost. Getur veriš aš Sešlabankinn hafi veriš svo gķrugur ķ aš nį erlendum gjaldeyri inn ķ landiš aš ekki hafi ķ raun žurft aš gefa neinar haldbęrar skżringar į uppruna fjįrmunana.

Žess hefur veriš krafist m.a. af žeim sem žetta ritar, aš gefiš verši upp hverjir nżttu sér žessa fjįrfestingaleiš og aušgušust meš ašgeršum sem ķslensku almśgafólki stóš ekki til boša. Nś hlķtur krafan lķka aš vera aš Sešlabankinn gefi ekki bara upp nöfn žeirra ašila sem nżttu sér žessa fjįrfestingaleiš, heldur lķka hvaša skżringar ef žį nokkrar hafi veriš gefnar į uppruna fjįrmagnsins.

Naušsynlegt er aš žessar upplżsingar verši gefnar. Ekki sérstaklega vegna žess aš viš skulum vera komin į svarta listann sem ķslensk stjórnvöld segja grįan. Miklu frekar vegna žess, aš žetta eru upplżsingar sem eiga erindi til almennings og skipta mįli ķ lżšręšislegri umręšu. 


Vķsitölur og neytendur

Sumir hlutir eiga sér lengri lķfdaga en nokkur skynsemi er til. Žannig mun enn vera embęttismašur ķ Bretlandi sem hefur žaš hlutverek aš skyggnast um eftir žvķ hvort landinu stafi hętta af Flotanum ósigrandi, en sį floti leiš undir lok į 17.öld.

Sama er aš segja um vķsitölubindingu lįna į Ķslandi. Ekki veršur séš aš žaš sé lengur brżnni žörf hér į landi aš vķsitölubinda lįn, en ķ öšrum Evrópulöndum, en vķsitölubinding neytendalįna eru ekki fyrir hendi ķ Evrópu nema hér. 

Žrįtt fyrir loforš stjórnmįlamanna um aš koma vķsitölubundnum neytendlįnum fyrir kattarnef žį hefur žaš ekki gerst. Žį hefur sumum dottiš ķ hug aš žaš vęri žį rétt aš breyta grundvelli vķsitölunnar og taka hśsnęšislišinn śt śr vķsitölunni. Allar slķkar breytingar eru hępnar nema fyrir žvķ liggi ótvķręš rök, aš žetta eigi ekki lengur heima ķ neysluvķsitölunni. 

Hśsnęši er stór lišur neysluvķsitölu og žvķ frįleitt aš taka žann liš sérstaklega śt śr vķsitölu neysluveršs til verštryggingar lįna. Nśna kemur ķ ljós,aš žaš hefši veriš slęmt aš taka hśsnęšislišinn śt śr vķsitölunni vegna žess aš litlar hękkanir į hśsnęši sķšustu misserin draga śr hękkun lįna vegna hękkana į ašfluttum vörum vegna veikingar į gengi krónunnar. 

Žaš hefši žvķ veriš ķ meira lagi gegn hagsmunum neytenda, aš breyta grundvelli vķsitölutryggingarinnar aš žessu leyti. 

En ašalatrišiš er samt, aš žaš er naušsynlegt aš viš bjóšum ķslenskum borgurum upp į sömu lįnakjör og tķškast ķ nįgrannalöndum okkar. Žaš er óafsakanlegt aš įr eftir įr og įratugi eftir įratugi skuli ķslenskir neytendur žurfa aš bśa viš lįna- og vaxtaokur sem hvergi er til ķ okkar heimshluta nema hér. 

Mešan stjórnmįlamenn lķta ekki į žaš sem forgangsatriši aš sinna hagsmunum ķslenskra neytenda žį veršur vaxtaokriš įfram og ķ framhaldi af žvķ ofurlaun ęšstu stjórnenda bankana. Ofurlaun sem engin žjóšhagsleg innistęša er fyrir.

 

 

 


Gešžóttaįkvaršanir sešlabankastjóra vķkja ekki til hlišar almennum stjórnvaldsfyrirmęlum.

Mįl Sigrķšar Benediktsdóttur bankarįšsmanns ķ Landsbankanum, sem sat ķ Rannsóknarnefnd Alžingis vindur upp į sig og nś er komiš fram til višbótar viš žaš sem lį fyrir ķ gęr žegar ég ritaši pistilinn "Vegin og léttvęg fundin"

aš  Sigrķšur Benediktsdóttir greindi Morgunblašinu ranglega frį žeirri fjįrhęš gjaldeyris sem hśn nżtti til aš kaupa ķslenskar krónur į verulegum afslętti. Nś segir Sigrķšur aš fjįrhęšin hafi veriš rśmlega žrisvar sinnum hęrri en hśn greindi upphaflega frį. Hagnašur Sigrķšar skv. eigin sögn voru um tvęr milljónir króna.

Af hįlfu Sigrķšar er nś veifaš til réttlętingar ólögmętri sölu hennar į gjaldeyri į yfirverši til Sešlabankans, įkvöršun Sešlabankastjóra nr. 1220  sem sögš er vera frį 9.2.2012, en žar segir aš Sigrķšur sé undanžegin įkvęšum reglna nr. 831/2002 sbr. reglur nr. 118/2012 sem fjalla m.a. um gjaldeyrisvišskipti starfsmanna Sešlabankans. 

Vandinn viš žessa yfirlżsingu Sešlabankastjóra er sį, aš žessa įkvöršun gat Sešlabankastjóri ekki tekiš og undanžegiš starfsmanninn Sigrķši Benediktsdóttur frį relgum skv. almennum stjórnvaldsfyrirmęlum meš eigin įkvöršun. Žetta įtti og mįtti Sigrķši Benediktsdóttur og Mį Gušmundssyni vera ljóst, žegar žessi ólögmętu gjaldeyrisvišskipti Sigrķšar Benediktsdóttur įttu sér staš og leiddu til ólögmęts hagnašar hennar um kr. 2.000.000.- Engin gat veriš ķ vafa um aš engin undanžįguheimild var frį įkvęšum 118/2012 hvaš žetta varšar.

Óneitanlega hlżtur fólk aš velta fyrir sér hęfi Sigrķšar Bendiktsdóttur sem bankarįšsmanns ķ Landsbankanum žegar fyrir liggur aš hśn sżnir ķtrekaš dómgreindarleysi og gefur fjölmišlum rangar upplżsingar um mįl sem hana varša persónulega. 


Hęfi hęfisnefndarinnar

Benedikt Jóhannsson fyrrverandi formašur Višreisnar og fjįrmįlarįšherra dró umsókn sķna um stöšu Sešlabankastjóra til baka og vķsaši til žess aš hęfisnefnd sem forsętisrįšherra skipaši hefši ekki žį burši, sem naušsynlegt vęri. Full įstęša er til aš taka undir meš Benedikt og fleira kemur til.  

Hlutverk Sešlabanka Ķslands er m.a. aš hafa eftirlit af żmsu tagi meš starfsemi fjįrmįlafyrirtękja ž.į.m. Landsbankans, svo sem reglum um lausafé, bindisskyldu og gjaldeyrisjöfnuš. Žį stendur til aš sameina Fjįrmįlaeftirlitiš og Sešlabankann, žannig aš nįnast allt eftirlit meš bankastarfsemi višskiptabanka veršur į höndum Sešlabankastjóra.

Formašur hęfisnefndarinnar var skipuš Sigrķšur Benediktsdóttir sem er bankarįšsmašur ķ Landsbanka Ķslands. Öllum ętti aš vera žaš ljóst, aš žaš er ķ hęsta mįta óešlilegt aš bankarįšsmašur višskiptabanka taki žįtt ķ vali į žeim sem į aš hafa eftirlit meš starfsemi bankans.  

Draga veršur ķ efa aš hęfisnefndin hafi žaš hęfi sem hśn hefši žurft aš hafa til aš žaš vęri hafiš yfir allan vafa, aš hśn vęri óvilhöll. Žaš er ekki gott žegar bankarįšsmašurinn tekur žįtt ķ aš velja žann, sem į aš hafa eftirlit meš henni sjįlfri.


Žaš sem vantaši ķ śttekt Sešlabankans

Athyglisvert er aš skoša śttekt Sešlabanka Ķslands į veitingu neyšarlįns til Kaupžings banka ķ október 2008 ekki sérstaklega vegna žess sem fram kemur ķ skżrslunni heldur vegna žess sem vantar ķ hana. 

Fram kemur aš takmörkuš gögn liggi fyrir um veitingu neyšarlįns til Kaupžings žį myrku daga žegar Ķslendingar uppgötvušu sér til skelfingar aš žeir voru ekkert merkilegri en ašrir og ķ staš žess aš vera ofurrķkir žį var neyšarįstand. Žaš eru ķ sjįlfu sér ekkert nż sannindi. Žį kemur ekki fram aš įrhifamiklum ašilum ekki sķst verkalżšshreyfingunni var ķ mun aš hęgt vęri aš bjarga Kaupžingi banka ekki sķst vegna hagsmuna lķfeyrissjóšanna.

Žaš sem kemur hins vegar ekki fram ķ skżrslunni af skiljanlegum įstęšum er umfjöllun um žaš meš hvaša hętti var stašiš aš žvķ aš hįmarka verš žeirrar tryggingar sem sett var aš veši fyrir veitingu neyšarlįnsins. Ljóst er aš hefši tryggingin veriš fullnęgjandi žį hefši ekki oršiš neitt tjón. 

Ég skrifaši ķtarlega grein fyrir nokkrum įrum ķ Morgunblašiš žar sem ég rakti aš tilboš lį fyrir ķ žaš sem sett var aš veši, sem hefši leitt til fullrar endurgreišslu neyšarlįnsins, en Mįr Sešlabankastjóri kaus aš taka öšru tilboši, sem var vafasamara og gat eingöngu žjónaš hagsmunum kröfuhafa Kaupžings banka en ekki žjóšarinnar. 

Hvernig skyldi standa į žvķ aš Mįr Gušmundsson Sešlabankastjóri vill ekki gera grein fyrir žessum žętti mįlsins žó mikilvęgastur sé?


Nęsta sķša »

Höfundur

Jón Magnússon
Jón Magnússon

Síðuritari er Hæstaréttarlögmaður og fyrrverandi alþingismaður.

 

Eldri fęrslur

Des. 2020
S M Ž M F F L
    1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 31    

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (4.12.): 404
  • Sl. sólarhring: 438
  • Sl. viku: 4087
  • Frį upphafi: 1669086

Annaš

  • Innlit ķ dag: 359
  • Innlit sl. viku: 3567
  • Gestir ķ dag: 339
  • IP-tölur ķ dag: 335

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband