Leita ķ fréttum mbl.is

Fęrsluflokkur: Fjįrmįl

Višskiptabann Ķslandsbanka. Frjįls markašur og fasismi.

Ķ gęr tilkynnti Ķslandsbanki aš hann hefši sett bann į višskipti viš žį, sem bankinn skilgreinir sem "karllęga" fjölmila. Bankinn ętlar aš hętta višskiptum viš fjölmišla sem ekki standast skošanir bankans varšandi kynjahlutföll žįttstjórnenda og višmęlenda. Bankinn ętlar žannig ekki aš eiga višskipti viš fjölmišla į grundvelli gęša žeirra og hagkvęmni fyrir bankann aš eiga višskiptin. Markašslögmįlum skal vikiš  til hlišar en ķ staš ętlar Ķslandsbanki aš eiga višskipti  viš fjölmišla į grundvelli skošana žeirra og stjórnunar. 

Žegar eitt stęrsta fyrirtękiš į ķslenskum frjįmįlamarkaši tilkynnir, aš žaš ętli ekki aš lįta markašssjónarmiš rįša varšandi višskipti sķn į markašnum heldur įkvešin pólitķsk višhorf žį er žaš alvarlegt mįl óhįš žvķ hver žau pólitķsku višhorf eru. 

Ķ žessu sambandi er athyglisvert aš Ķslandsbanki setur bara bann į svonefnda "karllęga" fjölmišla, en ekki önnur "karllęg" fyrirtęki į ķslenskum markaši. Žetta bendir til žess, aš markmiš Ķslandsbanka sé aš hlutast til um skošanamótun og višhorf fjölmišlafyrirtękja. Nęsti bęr viš ritskošun og žann fasisma, aš žvinga ašila į markaši til aš samsama sig sömu skošun og ofbeldisašilinn ķ žessu tilviki Ķslandsbanki.

Meš sama hętti getur Ķslandsbanki sett sér frekari markmiš t.d. ķ loftslagsmįlum og sett bann į višskipti viš žį sem efast um hnattręna hlżnun af mannavöldum eša eru ósammįla lögum um kynręnt sjįlfręši eša hvaš annaš, sem stjórnendur bankans telja óešlilegt. Ašgeršir Ķslandsbanka mótast žį ekki af grundvallarsjónarmišum  markašsžjóšfélagsins en lķkir eftir žvķ sem geršist ķ Žżskalandi nasismans upp śr 1930. Fasisminn byrjar alltaf į aš taka fyrir mįl sem flestir eru sammįla um og fikrar sig sķšan įfram. 

Ķslandsbanki er fyrirtęki į markaši, sem į aš hafa žau markmiš aš veita višskiptavinum sķnum góša og hagkvęma žjónustu į sem lęgstu verši į sama tķma og bankinn reynir aš hįmarka aršsemi sķna meš hagkvęmni ķ rekstri. Žaš eru markašsleg markmiš fyrirtękisins. Hlutverk Ķslandsbanka er ekki aš blanda sér ķ pólitķk eša ašra löggęslu en bankanum er įskiliš aš gegna skv. lögum. Ešlilegt er aš löggjafarvaldiš og dómsvaldiš sinni sķnum hlutverkum og bankarnir sķnum en žvęlist ekki inn į sviš hvers annars. Ķslandsbanki hefur betri fagžekkingu į lįnamįlum, en Hęstiréttur Ķslands, en Ķslandsbanki hefur ekki hęfi til aš gerast Hęstiréttur ķ žeim mįlum sem žeim dettur ķ hug.

Žaš fęri vel į žvķ aš stjórendur Ķslandsbanka fęru aš eins og blašasalinn, sem seldi blöš sķn fyrir utan stórbanka ķ Bandarķkjunum gerši žegar višskiptavinur bankans kom śt śr leigubķl og skorti reišufé til aš borga og baš blašasalann um lķtiš lįn sem yrši greitt aftur innan klukkustundar til aš greiša leigubķlnum. Žį sagši blašasalinn. Viš höfum sérstakt samkomulag okkar į milli ég og bankinn. Ég sel blöš sem ég kann og žeir lįna peninga sem žeir kunna, en viš ruglumst ekki inn ķ viškstipti hvors annars. Ķslandsbanki ętti aš huga aš žvķ aš sinna žvķ sem žeir kunna en lįta ašra um pólitķk og skošanamótun ķ žjóšfélaginu.  


Guš hvaš žetta kemur į óvart

Žegar ķslensk stjórnsżsla stendur sig ekki og fęr falleinkun ķ hvaša mįli sem er, žį er viškvęšiš jafnan, aš žetta komi į óvart og slęma umsögnin eša einkuninn eigi ekki rétt į sér. Erlendu ašilarnir hafi ekki skiliš aš žetta vonda eigi alls ekki viš okkur.

Alltaf er lįtiš eins og hlutirnir detti hreinlega ofan ķ höfušiš į rįšamönnum og embęttismönnum eins og žruma śr heišskķru lofti. 

Sķšasta tilbrigšiš viš žetta stef eru višbrögš dómsmįlarįšherra og annarra rįšamanna ķslenskra vegna žess aš viš erum ķ fjįrmįlalegri lausung og peningažvętti ķ hópi meš löndum eins og Zimbabwe og örfįum öšrum sem uppfylla ekki skilyrši um skilvikt eftirlit meš peningažvętti, eiturlyfjasölu og hryšjuverkum.

Skv. skżrslu FATF alžjóšlega starfshópsins um ašgeršir gegn peningažvętti og fjįrmögnun hryšjuverka kemur ķ ljós, aš athugasemdir viš ašgeršarleysi ķslenskra stjórnvalda ķ žessum efnum eru ekki nżjar af nįlinni. Athugasemdirnar hafa legiš fyrir frį įrinu 2017 og jafnvel fyrr. Ķslenskum stjórnvöldum var ķ febrśar 2018 gefinn kostur į aš bęta śr stöšunni, sem hefur tekist aš nokkru leyti, en žó skortir verulega į, žannig aš Ķsland er ķ hópi örfįrra landa sem fęr falleinkun FATF varšandi ónógt eftirlit meš peningažvętti og fjįrmögnun hryšjuverka. 

Žar sem Ķsland var ekki sett į žennan ljóta lista fyrr en eftir aš hafa įtt möguleika į aš bęta śr stöšunni en gerši ekki meš fullnęgjandi hętti, žį žżšir ekki fyrir stjórnvöld og rįšherra dómsmįla aš lįta sem žetta sé bara eins og žetta sé allt ķ plati og komi fólki jafnmikiš į óvart og žegar epliš datt į hausinn į Isaac Newton foršum. 

Ešlilegt er aš almenningur leiti skżringa af žegar skżringar koma ekki frį stjórnvöldum. Ein skżring sem sett hefur veriš fram er aš hluti af vandanum stafi frį svonefndri gjaldeyrisleiš Sešlabanka Ķslands, sem žįverandi Sešlabankastjóri setti ķ gang meš velvilja rķkisstjórna, en hśn gekk śt į žaš aš fólk gat selt erlendan gjaldeyri og fengiš 20% įlag į gjaldeyrinn. Góšur kostur žaš allt ķ einu varš milljónin aš tólfhundruš žśsund og hagnašurinn eftir žvķ meiri sem meira var selt af erlendum gjaldeyri.

Ekki liggur fyrir hvort žeir sem vildu selja gjaldeyri skv. žessari leiš žurftu aš gefa višhlķtandi upplżsingar um uppruna erlenda gjaldeyrisins. Mišaš viš lżsingu eins stjórnanda Sešlabankans, sem nżtti sér žessa leiš, en sś sat įšur ķ Rannsóknarnefnd Alžingis, žį vissi hśn ašpurš upphaflega ekki hvaš hśn hefši selt mikinn gjaldeyri eša hver uppruni hans var. 

Hverjir voru žaš sem nżttu sér žessa gróšavęnlegu fjįrfestingaleiš Sešlabanka Ķslands. Ekki voru žaš žeir, sem hafa stritaš alla sķna ęvi hér į landi og fengiš greitt ķ ķslenskum krónum.

En hverjir voru žaš? Žaš fęst ekki uppgefiš. 

Getur veriš aš eigendur leynireikninga į Tortóla og ķ öšrum skattaskjólum hafi nżtt sér žennan fjįrfestingakost. Getur veriš aš starfsmenn ķslensku utanrķkisžjónustunnar hafi nżtt sér žennan fjįrfestingakost. Getur veriš aš Sešlabankinn hafi veriš svo gķrugur ķ aš nį erlendum gjaldeyri inn ķ landiš aš ekki hafi ķ raun žurft aš gefa neinar haldbęrar skżringar į uppruna fjįrmunana.

Žess hefur veriš krafist m.a. af žeim sem žetta ritar, aš gefiš verši upp hverjir nżttu sér žessa fjįrfestingaleiš og aušgušust meš ašgeršum sem ķslensku almśgafólki stóš ekki til boša. Nś hlķtur krafan lķka aš vera aš Sešlabankinn gefi ekki bara upp nöfn žeirra ašila sem nżttu sér žessa fjįrfestingaleiš, heldur lķka hvaša skżringar ef žį nokkrar hafi veriš gefnar į uppruna fjįrmagnsins.

Naušsynlegt er aš žessar upplżsingar verši gefnar. Ekki sérstaklega vegna žess aš viš skulum vera komin į svarta listann sem ķslensk stjórnvöld segja grįan. Miklu frekar vegna žess, aš žetta eru upplżsingar sem eiga erindi til almennings og skipta mįli ķ lżšręšislegri umręšu. 


Vķsitölur og neytendur

Sumir hlutir eiga sér lengri lķfdaga en nokkur skynsemi er til. Žannig mun enn vera embęttismašur ķ Bretlandi sem hefur žaš hlutverek aš skyggnast um eftir žvķ hvort landinu stafi hętta af Flotanum ósigrandi, en sį floti leiš undir lok į 17.öld.

Sama er aš segja um vķsitölubindingu lįna į Ķslandi. Ekki veršur séš aš žaš sé lengur brżnni žörf hér į landi aš vķsitölubinda lįn, en ķ öšrum Evrópulöndum, en vķsitölubinding neytendalįna eru ekki fyrir hendi ķ Evrópu nema hér. 

Žrįtt fyrir loforš stjórnmįlamanna um aš koma vķsitölubundnum neytendlįnum fyrir kattarnef žį hefur žaš ekki gerst. Žį hefur sumum dottiš ķ hug aš žaš vęri žį rétt aš breyta grundvelli vķsitölunnar og taka hśsnęšislišinn śt śr vķsitölunni. Allar slķkar breytingar eru hępnar nema fyrir žvķ liggi ótvķręš rök, aš žetta eigi ekki lengur heima ķ neysluvķsitölunni. 

Hśsnęši er stór lišur neysluvķsitölu og žvķ frįleitt aš taka žann liš sérstaklega śt śr vķsitölu neysluveršs til verštryggingar lįna. Nśna kemur ķ ljós,aš žaš hefši veriš slęmt aš taka hśsnęšislišinn śt śr vķsitölunni vegna žess aš litlar hękkanir į hśsnęši sķšustu misserin draga śr hękkun lįna vegna hękkana į ašfluttum vörum vegna veikingar į gengi krónunnar. 

Žaš hefši žvķ veriš ķ meira lagi gegn hagsmunum neytenda, aš breyta grundvelli vķsitölutryggingarinnar aš žessu leyti. 

En ašalatrišiš er samt, aš žaš er naušsynlegt aš viš bjóšum ķslenskum borgurum upp į sömu lįnakjör og tķškast ķ nįgrannalöndum okkar. Žaš er óafsakanlegt aš įr eftir įr og įratugi eftir įratugi skuli ķslenskir neytendur žurfa aš bśa viš lįna- og vaxtaokur sem hvergi er til ķ okkar heimshluta nema hér. 

Mešan stjórnmįlamenn lķta ekki į žaš sem forgangsatriši aš sinna hagsmunum ķslenskra neytenda žį veršur vaxtaokriš įfram og ķ framhaldi af žvķ ofurlaun ęšstu stjórnenda bankana. Ofurlaun sem engin žjóšhagsleg innistęša er fyrir.

 

 

 


Gešžóttaįkvaršanir sešlabankastjóra vķkja ekki til hlišar almennum stjórnvaldsfyrirmęlum.

Mįl Sigrķšar Benediktsdóttur bankarįšsmanns ķ Landsbankanum, sem sat ķ Rannsóknarnefnd Alžingis vindur upp į sig og nś er komiš fram til višbótar viš žaš sem lį fyrir ķ gęr žegar ég ritaši pistilinn "Vegin og léttvęg fundin"

aš  Sigrķšur Benediktsdóttir greindi Morgunblašinu ranglega frį žeirri fjįrhęš gjaldeyris sem hśn nżtti til aš kaupa ķslenskar krónur į verulegum afslętti. Nś segir Sigrķšur aš fjįrhęšin hafi veriš rśmlega žrisvar sinnum hęrri en hśn greindi upphaflega frį. Hagnašur Sigrķšar skv. eigin sögn voru um tvęr milljónir króna.

Af hįlfu Sigrķšar er nś veifaš til réttlętingar ólögmętri sölu hennar į gjaldeyri į yfirverši til Sešlabankans, įkvöršun Sešlabankastjóra nr. 1220  sem sögš er vera frį 9.2.2012, en žar segir aš Sigrķšur sé undanžegin įkvęšum reglna nr. 831/2002 sbr. reglur nr. 118/2012 sem fjalla m.a. um gjaldeyrisvišskipti starfsmanna Sešlabankans. 

Vandinn viš žessa yfirlżsingu Sešlabankastjóra er sį, aš žessa įkvöršun gat Sešlabankastjóri ekki tekiš og undanžegiš starfsmanninn Sigrķši Benediktsdóttur frį relgum skv. almennum stjórnvaldsfyrirmęlum meš eigin įkvöršun. Žetta įtti og mįtti Sigrķši Benediktsdóttur og Mį Gušmundssyni vera ljóst, žegar žessi ólögmętu gjaldeyrisvišskipti Sigrķšar Benediktsdóttur įttu sér staš og leiddu til ólögmęts hagnašar hennar um kr. 2.000.000.- Engin gat veriš ķ vafa um aš engin undanžįguheimild var frį įkvęšum 118/2012 hvaš žetta varšar.

Óneitanlega hlżtur fólk aš velta fyrir sér hęfi Sigrķšar Bendiktsdóttur sem bankarįšsmanns ķ Landsbankanum žegar fyrir liggur aš hśn sżnir ķtrekaš dómgreindarleysi og gefur fjölmišlum rangar upplżsingar um mįl sem hana varša persónulega. 


Hęfi hęfisnefndarinnar

Benedikt Jóhannsson fyrrverandi formašur Višreisnar og fjįrmįlarįšherra dró umsókn sķna um stöšu Sešlabankastjóra til baka og vķsaši til žess aš hęfisnefnd sem forsętisrįšherra skipaši hefši ekki žį burši, sem naušsynlegt vęri. Full įstęša er til aš taka undir meš Benedikt og fleira kemur til.  

Hlutverk Sešlabanka Ķslands er m.a. aš hafa eftirlit af żmsu tagi meš starfsemi fjįrmįlafyrirtękja ž.į.m. Landsbankans, svo sem reglum um lausafé, bindisskyldu og gjaldeyrisjöfnuš. Žį stendur til aš sameina Fjįrmįlaeftirlitiš og Sešlabankann, žannig aš nįnast allt eftirlit meš bankastarfsemi višskiptabanka veršur į höndum Sešlabankastjóra.

Formašur hęfisnefndarinnar var skipuš Sigrķšur Benediktsdóttir sem er bankarįšsmašur ķ Landsbanka Ķslands. Öllum ętti aš vera žaš ljóst, aš žaš er ķ hęsta mįta óešlilegt aš bankarįšsmašur višskiptabanka taki žįtt ķ vali į žeim sem į aš hafa eftirlit meš starfsemi bankans.  

Draga veršur ķ efa aš hęfisnefndin hafi žaš hęfi sem hśn hefši žurft aš hafa til aš žaš vęri hafiš yfir allan vafa, aš hśn vęri óvilhöll. Žaš er ekki gott žegar bankarįšsmašurinn tekur žįtt ķ aš velja žann, sem į aš hafa eftirlit meš henni sjįlfri.


Žaš sem vantaši ķ śttekt Sešlabankans

Athyglisvert er aš skoša śttekt Sešlabanka Ķslands į veitingu neyšarlįns til Kaupžings banka ķ október 2008 ekki sérstaklega vegna žess sem fram kemur ķ skżrslunni heldur vegna žess sem vantar ķ hana. 

Fram kemur aš takmörkuš gögn liggi fyrir um veitingu neyšarlįns til Kaupžings žį myrku daga žegar Ķslendingar uppgötvušu sér til skelfingar aš žeir voru ekkert merkilegri en ašrir og ķ staš žess aš vera ofurrķkir žį var neyšarįstand. Žaš eru ķ sjįlfu sér ekkert nż sannindi. Žį kemur ekki fram aš įrhifamiklum ašilum ekki sķst verkalżšshreyfingunni var ķ mun aš hęgt vęri aš bjarga Kaupžingi banka ekki sķst vegna hagsmuna lķfeyrissjóšanna.

Žaš sem kemur hins vegar ekki fram ķ skżrslunni af skiljanlegum įstęšum er umfjöllun um žaš meš hvaša hętti var stašiš aš žvķ aš hįmarka verš žeirrar tryggingar sem sett var aš veši fyrir veitingu neyšarlįnsins. Ljóst er aš hefši tryggingin veriš fullnęgjandi žį hefši ekki oršiš neitt tjón. 

Ég skrifaši ķtarlega grein fyrir nokkrum įrum ķ Morgunblašiš žar sem ég rakti aš tilboš lį fyrir ķ žaš sem sett var aš veši, sem hefši leitt til fullrar endurgreišslu neyšarlįnsins, en Mįr Sešlabankastjóri kaus aš taka öšru tilboši, sem var vafasamara og gat eingöngu žjónaš hagsmunum kröfuhafa Kaupžings banka en ekki žjóšarinnar. 

Hvernig skyldi standa į žvķ aš Mįr Gušmundsson Sešlabankastjóri vill ekki gera grein fyrir žessum žętti mįlsins žó mikilvęgastur sé?


Okurlandiš Ķsland, orsök og afleišing.

Fyrrverandi višskiptarįšherra Gylfi Magnśsson sagši ķ gęr į mįlžingi Neytendasamtakanna o.fl. um hįtt veršlag į naušsynjavörum,skv. fréttum aš dęma, aš orsök allt aš 60% hęrra veršs į naušsynjavörum en ķ višmišunarlöndunum vęri góš launakjör ķ landinu. 

Mikilvęgt er aš gera sér jafnan grein fyrir orsökum og afleišingum. En žaš getur tępast skżrt mun hęrra verš į Kornflexi eša annarri innfluttri pakkavöru aš kaupgjald hér į landi sé hęrra en einhvers stašar annarsstašar. 

Nišurstaša mįlžingsins var, aš veršlag vęri mun hęrra en ķ višmišunarlöndunum. Brżnt er žvķ aš gera rįšstafanir til aš ķslendingar bśi viš svipuš kjör og eru ķ nįgrannalöndunum. Žar er kaupgjald ekki sķšur hįtt eins og hér į landi. 

Miklu skiptir, aš neytandinn fįi sem mest fyrir peningana sķna žaš er augljós kjarabót ekki sķst ķ hįskattalandi eins og Ķslandi.  

Ekki er įgreiningur,aš veršlag į naušsynjavörum er mun hęrra en ķ višmišunarlöndunum žį ber brżna naušsyn til aš gera eitthvaš annaš ķ mįlinu en tala bara um žaš. Nś žegar ętti rķkisstjórnin aš einhenda sér ķ žaš aš skipa nefnd til aš kanna hvaš veldur hįu veršlagi ķ landinu og koma meš tillögur til śrbóta. Žar verša allir sem vilja ešlilega višskiptahętti ķ landinu aš leggjast į eitt. Mišaš vęri viš aš nefndin skilaši af sér svo fljótt sem verša mį. 

Ég skora į rķkisstjórnina į alžjóšadegi neytenda, aš einhenda sér ķ žaš verkefni aš koma landinu śr žvķ aš vera okurland ķ žaš aš bśa viš sambęrirlegt veršlag og nįgrannažjóšir okkar bśa viš. Žaš gildir ekki bara fyrir naušsynjavörur. Žaš gildir lķka hvaš varšar lįna og vaxtakjör. Žar į mešal aš afnema verštryggingu į neytendalįnum ž.m.t. hśsnęšislįnum  til neytenda.


Hverjir standa undir veršmętasköpun ķ žjóšfélaginu?

Mér skilst aš um helmingur vinnandi fólks séu opinberir starfsmenn. Ansi hįtt og raunar allt of hįtt hlutfall. Nįnast allir sem vinna hjį hinu opinbera eru af ķslensku bergi brotnir. 

Žį er spurningin hvaš stór hluti žeirra sem vinna į almenna vinnumarkašnum ž.e. annarsstašar en hjį hinu opinbera eru af ķslensku bergi brotnir og hvaš margir af erlendu. Žetta hefur fyrst og fremst žżšingu til aš gera sér grein fyrir žvķ hvernig ķslenskt žjóšfélag er aš žróast. 

Sé žaš rétt aš um eša yfir helmingur vinnuaflsins vinni beint hjį hinu opinbera žį er žaš alvarleg žróun, sem getur ekki leitt til annars en kjararżrnunar ķ framtķšinni. Veršmętasköpunin fer ekki fram hjį rķki og bę, en žrįtt fyrir žaš stendur rķkisstjórnin fyrir aukningu śtgjalda um rśma 100 milljarša į tveimur įrum.

Žį er lķka ķ framhaldi af žvķ spurning hvort žannig sé fyrir okkur komiš aš vegna stöšugrar śtžennslu rķkisbįknsins, žį žurfum viš aš flytja inn starfsfólk til aš sinna aršbęrum störfum žvķ annars ętti veršmętasköpunin sér ekki staš ķ sama męli. Jį og minni hluti starfsfólks į almennum vinnumarkaši standi ķ raun undir veršmętasköpun ķ žjóšfélaginu. 


Er žetta virkilega svona

Fyrir nokkru var skżrt frį žvķ aš bankastjóri Landsbankans hefši fengiš rķflega launahękkun ķ prósentum tališ. Ķ umręšum žann daginn varš hśn óvinur žjóšarinnar og forsętis- og fjįrmįlarįšherra sem og stjórnarformašur Bankasżslu rķkisins geršu harkalegar athugasemdir viš žessar launahękkanir. 

Landsbankinn og Ķslandsbanki eru ķ eigu rķkisins nįnast aš öllu leyti og rķkiš sem helsti hluthafinn eša eini hluthafinn mętir į ašalfundi hlutafélaganna sem reka bankann, kjósa bankarįšsfólk og samžykkja starfskjarastefnu fyrirtękisins fyrir nęsta starfsįr. Ķ hlutafélagalögum er męlt fyrir um žaš ķ grein 79 a meš hvaša hętti og hvernig starfskjarastefna fyrirtękisins skuli vera nęsta įr. 

Ķ ljós kom aš bankastjóri Landsbankans er lęgst launaši bankastjórinn af stóru višskiptabönkunum žrem og fyrir lį mótuš starfskjarastefna samžykkt af rķkinu aš hękka laun bankastjóra Landsbankans. Žegar žaš er skošaš žį er meš ólķkindum aš višbrögš forsętis- og fjįrmįlarįšherra skuli hafa veriš meš žeim hętti og žau voru hvaš žį stjórnarformanns Bankasżslu rķkisins. 

Stóru spurningarnar sem krefjast svara ķ sambandi viš višbrögš rįšherranna og stjórnarformannsins eru žessar: Fylgist žetta fólk ekki meš žvķ sem gerist į ašalfundum stęrstu fyrirtękja rķkisins og hvaša starfskjarastefna er mótuš? Eru višbrögš žessa fólks bara lįtalęti til aš slį ryki ķ augu almennings?


Skammarlegt brušl og órįšssķa Alžingis og stjórnmįlastéttarinnar

Ķ gęr var sagt frį žvķ aš bęta ętti viš 17 ašstošarmönnum til žingflokka. Hver um annan žveran lżstu formenn stjórnmįlaflokka og žingflokka žvķ yfir aš žetta vęri brżn naušsyn. 

Fólk veit ef til vill ekki hve vel er bśiš aš žingmönnum įn žess aš fleiri flokkslķkamabörn séu tekin į launaskrį Alžingis.

Nś žegar geta alžingismenn fengiš virka ašstoš starfsfólks Alžingis, ef žeir žurfa į aš halda viš samningu frumvarpa, žingsįlyktana o.s.frv. Bókasafn Alžingis er meš virka upplżsingažjónustu. Žegar ég sat sķšast į žingi fannst mér alžingismenn ķ raun vera ķ bómull og męttu meir en vel viš una. 

Į žeim tķma var borin fram tillaga um aš hver žingmašur fengi ašstošarmann. Ég var eindregiš į móti žeirri tillögu og taldi žaš algjört brušl og er enn ķ dag įnęgšur meš aš hafa stašiš ķ lappirnar og vera eini žingmašurinn sem greiddi atkvęši gegn žvķ brušli. Žetta varš žó ekki aš veruleika, en žaš var Hruniš sem leiddi til žess. 

Į žeim tķma sem ašstošarmašur fyrir hvern žingmann var til umręšu sögšu margir žįverandi kollegar mķnir viš mig, aš žetta vęri ekkert mįl vegna žess aš viš vęrum svo rķk. Ég svaraši žvķ til aš hvaš sem liši rķkidęmi žį vęri žaš aldrei afsökun fyrir aš fara illa meš fé eša sóa fjįrmunum. 

Nś er stašan sś, aš stjórnmįlaflokkarnir hafa aukiš framlög til sjįlfra sķn frį skattgreišendum um 7-800 milljónir og stįlu žeir žó ęrnu fé frį skattgreišendum fyrir žaš.

Mér sagt aš ašstošarmenn rįšherra séu 25. Žingiš greišir fyrir 1 ašstošarmann formanna stjórnmįlaflokka og 1 framkvęmdastjóra žingflokks alls 16 manns ķ dag. Žess utan er žingflokkunum séš fyrir ritara einum hverjum eša 8. Nś į aš bęta viš 17 og verša žį žessir sérstöku ašstošarmenn oršnir 52 fyrir utan annaš starfsliš Alžingis sem žingmenn geta leitaš til. Meš žessum hętti  er hęgt aš koma fullt af flokkslķkamabörnum, sem geta ekki fengiš starf annarsstašar į jötuna. 

Ofan į órįšssķu stjórnmįlamanna į Alžingi koma sķšan sveitarstjórnir sem bjóša sjįlfum sér upp į starfs- og launakjör sem eru margfalt betri en stórborgarfultrśar ķ nįgrannalöndum okkar hafa. Auk žess sem sveitarstjórnir borga drjśgar fjįrhęšir til stjórnmįlaflokkanna.

Žaš ber aš lżsa vantrausti į stjórnmįlastétt sem svona hagar sér. Skammtar sjįlfri sér og hįembęttismannaašlinum margfalda launahękkun og hikar ekki viš aš stela peningum af skattgreišendum til félagsstarfsemi sinnar og til aš koma gęšingum og vildarvinum ķ góš hįlaunaembętti.

Mešan svo fer fram eiga stjórnmįlamenn hvorki aš njóta viršingar eša atvkęšis venjulegs launafólks eša vinnuveitenda ķ landinu. 


Nęsta sķša »

Höfundur

Jón Magnússon
Jón Magnússon

Síðuritari er Hæstaréttarlögmaður og fyrrverandi alþingismaður.

 

Eldri fęrslur

Nóv. 2019
S M Ž M F F L
          1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (22.11.): 2
  • Sl. sólarhring: 31
  • Sl. viku: 240
  • Frį upphafi: 1550490

Annaš

  • Innlit ķ dag: 1
  • Innlit sl. viku: 206
  • Gestir ķ dag: 1
  • IP-tölur ķ dag: 1

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband